Plėšrūnai išskerdė avis. Ūkininkas papasakojo, kas nutiko ir kaip sekėsi registruoti įvykį.
Plėšrūnai išskerdė avis. Ūkininkas papasakojo, kas nutiko ir kaip sekėsi registruoti įvykį
Anykščių rajono Vargulių kaime įkurtame avių ūkyje naktį iš rugpjūčio 27 d. į 28-ąją šeimininkavę vilkai surengė tikras skerdynes. Šešias avis pilkiai nudaigojo, dar šešioms buvo perkastos gerklės, o vienai išplėštas šonas.
Pasak ūkio savininko Justino Grybo, vilkai įveikė 90 cm aukščio aptvarą. Pastarasis apjuosia visą 20 hektarų ganyklą. Aptvarą maitina du generatoriai, tačiau elektra nesulaikė vilkų.
“90 cm aukščio elektriniame aptvare aptvertame pilnai uždaru žiedu ganėsi 130 ėriavedžių. Tinklas pajungtas 2 po 25 j generatoriais. Avys visos papjautos prie miegamos vietos – pusės kilometrų spinduliu”, – pasakojo J. Grybas.
Vilkams peršokus aptvarą, kartu su plėšrūnais buvo įkalintos ir avys, kurias pilkiai pjovė nesirinkdami. „Tinklai nėra stipriai išvartyti“, – sako J. Grybas, užregistravęs įvykį Biomin.lt sistemoje.
„Vilkas ar keletas jų, tiketina, pateko peršokus tvorą. Įvertinti ar tai visos avys labai sunku, nes lauko sąlygomis avis galima suskaičiuoti tik apytiksliai. Aptvaras buvo tik keliose vietose šiek tiek pažeistas, bet per jį avis tikrai nebuvo pertempta, todėl, manau, avys nebuvo ištemptos už aptvaro“, – kalbėjo J. Grybas.
Likusios avys taip pat liko aptvare. Tik įbaugintos susispietė į tolimiausią aptvaro kampą.
„Po išpuolio likusias (avis) parvarėm kuo arčiau sodybos. Į fermą vyti avių neleidžia atstumas – 4km bei nuolatiniai ganymo įsipareigojimai Nacionalinei mokėjimo agentūrai“, – pabrėžė J. Gryba.
Kalbėdamas apie aukštesnes tvoras, ūkininkas teigia, kad investicijos esamoms ganymo priemonėms buvo įgyvendintos ir suplanutos 6 metams į priekį, todėl „jų keisti neįmanoma dėl įsipareigojimų“.
„Pirkti analogiškas apsaugos priemones, tik aukštesnes, tampa finansiškai nuostolinga ir per brangu. Stacionarių tvorų tverti nėra galimybių, nes žemė yra nuomojama. Nuostolius vertinčiau iki 1 200 eurų, nors dalis jų, tikėtina, kompensuota. Deja, sunku įvertinti žalą dėl avių patirto streso ir įtakos būsimiems ėriukams kergimo metu“, – sako J. Grybas.
Paklaustas, ar nebuvo sudėtinga užregistruoti įvykį Biomon.lt sistemoje, J. Grybas tikino, kad „be instrukcijos sunkiai radau tą pradžios mygtuką raudoną“. „Bet su instrukcija viskas buvo paprasta, – tikino ūkininkas. – Tačiau nežinau, kodėl prašė įvesti laukinių gyvūnų skaičių ir rūšį, kai žuvo naminiai gyvuliai. Šiuo atveju suvedžiau nulius. O apskritai, patogu ir naudinga matyti, kas dedasi savo apylinkėse”.
Lietuvoje yra patvirtintas 120 vilkų sumedžiojimo limitas, tačiau jis buvo pasiektas per maždaug tris mėnesius.
Aplinkos apsaugos agentūra išduoda leidimus sumedžioti probleminius vilkus. Tačiau šiemet šis leidimas yra išduotas tik vieną kartą, kai Klaipėdos rajone buvo nufilmuoti trys vilkai, nesidomintys laukiniais žvėrimis, o tikslingai besbraunantys į ūkininkų valdas.
Vienas iš probleminių vilkų jau yra sumedžiotas. Jis įtrauktas į kito sezono vilkų medžioklės limitą.
Taip pat pastebėta, kad vilkai visiškai nebijo nei veikiančios žemės ūkio technikos, nei žmonių. Dalis užregistruotų įvykių yra fiksuoti tiesiog gyventojų namų valdose. Vienas vilkas yra užpuolęs ir sužalojęs ūkininką. Tačiau šis vilkas iki šiol nėra pripažintas probleminiu ir jo medžioklė nepaskelbta.
Pagal agroeta