MEDŽIOKLĖS TAISYKLĖS

Atnaujinta pagal 2020-05-08 įsakymu Nr. D1-268 (nuo 2020 05 09)(TAR, 2020, Nr. 2020-09953) -> nuoroda į infolex -> čia

MEDŽIOKLĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Medžioklės taisyklės) nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarką, saugaus elgesio medžioklėje ir kitus medžiojimo reikalavimus.

2. Medžioklės taisyklėse vartojamos sąvokos:

2.1. akivaizdžiai sergantis gyvūnas – gyvūnas, kurio ligos požymiai matomi jo kūno išorėje;

2.2. gyvagaudžiai spąstai (gaudyklė) – medžioklės įrankis, kuriuo medžiojamasis gyvūnas pagaunamas gyvas ir nesužeistas;

2.3. gyvūnų šėryklos − stacionarūs medžioklės įrenginiai (ėdžios, pašiūrės su stogais, loviai, automatiniai ir kiti šėrimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 100 kilogramų arba daugiau kaip 125 litrai pašarų), šėrimo aikštelės ar šėrimo vietos, kuriose išpilta daugiau kaip 100 kilogramų arba daugiau kaip 125 litrai pašarų, kai medžiojamieji gyvūnai šeriami siekiant padėti jiems išgyventi jų natūraliai mitybai nepalankiu laikotarpiu ar atitraukti juos nuo žemės ūkio pasėlių ir taip sumažinti daromą žalą;

2.4. medžiojamųjų gyvūnų jaunikliai – medžioklės sezono metu gimę (atvesti, išsiritę) medžiojamieji gyvūnai iki kito medžioklės sezono pradžios. Vėliau jie laikomi suaugusiais ir antrąjį medžioklės sezoną vadinami antramečiais, sulaukę trečiojo medžioklės sezono – trečiamečiais ir t. t.;

2.5. medžioklės lapas – dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Medžioklės lapo pavyzdinė forma patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. D1-81;

2.6. medžioklės produkcija – sumedžioti (nušauti, sugauti gyvi ar negyvi) medžiojamieji gyvūnai, kuriems yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas, ar šių gyvūnų dalys;

2.7. medžioklės sezonas – laikotarpis nuo vienų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. (įskaitytinai);

2.8. neatrankinis medžioklės būdas – medžioklės būdas, kuriuo medžiojant gali būti daromas neigiamas poveikis rūšiai (arba giminingų rūšių grupei) arba rūšies vienos lyties ar amžiaus grupės individams;

2.9. neperspektyvi bebravietė – vieta, kurioje dėl bebrų veiklos konkrečioje vietoje kyla grėsmė atsirasti didelei žalai statiniams, žemės ūkio ar kitoms naudmenoms, miškui, valstybės sienos linijos padėties pakitimui ar valstybės sienos apsaugos objektams ir įrenginiams, arba užtvanka yra upėse, kurių vandenimis arba krantais eina valstybės siena, ar upių, priskiriamų lašišiniams vandens telkiniams ir potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 362 „Dėl vandens telkinių suskirstymo“;

2.10. teisė medžioti – asmens įgyta teisė, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius Medžioklės egzaminą ir gavus Lietuvos Respublikos medžiotojo bilietą. Šios teisės turėjimas nesiejamas su prievole nustatyta tvarka atlikti saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą;

2.11. trukdymas medžioti – aktyvūs asmenų veiksmai medžioklės plotuose, kuriais jie siekia neleisti medžioklės plotų naudotojui teisėtai medžioti, naudotis kitomis Medžioklės įstatymo jam suteiktomis teisėmis arba vykdyti šiame įstatyme numatytas pareigas;

2.12. viliojimo vieta – medžioti tykojant ar sėlinant skirta vieta, kurioje specialioje talpoje yra ne daugiau kaip 100 kilogramų natūralios kilmės masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), kurioje medžiojamieji gyvūnai viliojami iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais jaukais ar krykštėmis. Jei vienoje vietoje arba mažesniu nei 100 metrų atstumu keliose vietose medžiojamųjų gyvūnų viliojimui naudojama daugiau kaip 100 kilogramų masalo, tokia vieta (vietos) laikoma gyvūnų šėrykla. Kiekviename medžioklės plotų vienete (10 km2 (1000 ha) plote) gali būti įrengta ne daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų;“;

2.13. kitos Medžioklės taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Medžioklės įstatymas, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas.

3. Medžiojamieji gyvūnai skirstomi į stambiąją ir smulkiąją medžiojamąją fauną. Prie stambiosios medžiojamosios faunos priskiriami šie gyvūnai: rudoji meška, stumbras, briedis, taurusis elnias, dėmėtasis elnias, danielius, muflonas, stirna, šernas, vilkas, lūšis, kurtinys. Prie smulkiosios medžiojamosios faunos priskiriami šie gyvūnai: lapė, mangutas, paprastasis šakalas, paprastasis meškėnas, ūdra, miškinė kiaunė, akmeninė kiaunė, europinė audinė, kanadinė audinė, juodasis šeškas, barsukas, šermuonėlis, žebenkštis, pilkasis kiškis, baltasis kiškis, bebras, nutrija, ondatra, laukinės žąsys, laukinės antys, laukys, tetervinas, virbė (jerubė), kurapka, fazanas, putpelė, laukiniai karveliai, slanka, perkūno oželis, didysis kormoranas, pilkasis garnys, varniniai paukščiai.

4. Medžiojamieji gyvūnai medžiojami Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, atsižvelgiant į populiacijų gausumą, geografinį paplitimą ir veisimosi greitį, siekiant nepakenkti pastangoms apsaugoti jas jų areale.

Medžioti leidžiama tik medžiojamuosius gyvūnus, kuriems Medžioklės taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas. Žvėris ir paukščius, kurie nepriskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus, kuriems nenustatytas arba pasibaigęs leistinas jų medžiojimo terminas, be atskiro Aplinkos apsaugos agentūros leidimo medžioti, žudyti ir gaudyti kitais būdais draudžiama visus metus, išskyrus 15.3 papunktyje numatytus atvejus. Šis reikalavimas netaikomas naikinant pelinius graužikus, kurie neįrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“, ir kurmius. Bešeimininkiai ar bepriežiūriai šunys ir katės nelaikomi medžiojamaisiais gyvūnais, tačiau medžioklės plotų naudotojai turi teisę gaudyti ir numarinti medžioklės plotuose sutiktus bešeimininkius ar bepriežiūrius šunis ir kates laikydamiesi Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų. Sunaikinti bešeimininkius ar bepriežiūrius šunis ir kates jų nesugavus leidžiama, jeigu šie gyvūnai kelia grėsmę žmonių sveikatai ar turtui, jeigu atitinkamoje vietovėje tam tikru laiku Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užfiksavo šių gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų atvejus ir medžioklės plotų naudotojams išdavė tai liudijančią pažymą arba vietovė savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskelbta pasiutligės grėsmės zona.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai įstatymų nustatyta tvarka paskelbus gyvūnų užkrečiamųjų ligų epizootijų zonas ir (ar) padidintos grėsmės zonas, šiose teritorijose gali būti nustatytos papildomos gyvūnų gausos reguliavimo priemonės, būdai ir terminai siekiant užkirsti kelią šių ligų plitimui.

II. TEISĖS MEDŽIOTI SUTEIKIMAS IR MEDŽIOTOJO BILIETO IŠDAVIMAS

5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos (toliau šiame skyriuje – Komisija) medžioklės egzaminą organizuoja ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Informaciją apie rengiamą medžioklės egzaminą Komisija paskelbia Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) interneto svetainėje, nurodydama darbo kalendorinį grafiką, vietą, laiką ir Medžioklės taisyklių 6 punkte išvardytų dokumentų pateikimo terminą.

6. Asmuo, pageidaujantis įgyti teisę medžioti ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 65-2634) 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus tokia teisė gali būti suteikta, privalo Komisijai iki nustatyto termino pateikti šiuos dokumentus ir jų kopijas (dokumentų originalai, įsitikinus kopijų tikrumu, grąžinami juos pateikusiam asmeniui):

6.1. asmens dokumentą su fotonuotrauka, kuriame būtų nurodyta gimimo data arba asmens kodas;

6.2. pažymėjimus apie baigtus medžiotojų mokymo kursus ir atliktą stažuotę pagal Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 (Žin., 2002, Nr. 97-4307; 2009, Nr. 145-6459), arba aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomą, liudijantį įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą, ir šio diplomo priedą apie studijų metu išklausytą specialų medžioklės kursą ir išlaikytą atitinkamą egzaminą;

6.3. prašymą Komisijai leisti laikyti medžioklės egzaminą;

6.4. pažymas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1–5 punktų reikalavimus;

6.5. dvi amžių atitinkančias fotonuotraukas, skirtas dokumentams įforminti.

7. Visus 6 punkte nurodytus dokumentus pateikusiems ir išlaikiusiems medžioklės egzaminą asmenims medžiotojo bilietą Komisijos pirmininkas išduoda per 30 kalendorinių dienų. Išduodamas medžiotojo bilietas turi būti patvirtintas AAD herbiniu antspaudu ir medžiotojo bilietą išduodančio asmens parašu. Už medžiotojo bilieto išdavimą arba jo pakeitimą nauju turi būti sumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Komisijos pirmininkas Medžiotojų bilietų išdavimo registre įrašo medžiotojo bilieto išdavimo datą, numerį, asmens, kuriam išduodamas bilietas, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą. Registre pasirašo bilietą gavęs medžiotojas ir bilietą išdavęs asmuo, nurodydami savo vardą, pavardę ir pareigas. Pametus arba sugadinus medžiotojo bilietą, išduodamas kitas medžiotojo bilietas. Šiais atvejais išduodamame medžiotojo biliete įrašomos senajame medžiotojo biliete buvusios žymos apie medžiotojo kvalifikaciją, nurodoma data, iki kada galioja žyma apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą, ir patvirtinama AAD herbiniu antspaudu. Medžiotojo bilieto pavyzdinę formą tvirtina aplinkos ministras.

8. Kas treji metai medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas);

Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras.

Testą sudaro 10 klausimų: 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų klausimų. Neišlaikius testo, atlikti praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo neleidžiama.

Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos ir programos ir Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“, nuostatas.

Patikrinimo rezultatai fiksuojami Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo protokole.

Protokolą pasirašo visi Patikrinimą atlikę asmenys. Pagal šį protokolą šiame punkte nurodytų komisijų pirmininkai Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto puslapyje „Kitos žymos“ arba kitame puslapyje įrašo žymą, kurią sudaro: užrašas „Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliktas“, vardas, pavardė, parašas, data.

9. Asmenys, kuriems už Medžioklės taisyklių pažeidimus teisė medžioti, vykdant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo laikinai atimta, prieš atsiimdami medžiotojo bilietą privalo Komisijoje išlaikyti Medžioklės egzaminą ir pateikti tai patvirtinančią pažymą AAD. Jei asmuo minėtus teisės pažeidimus padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pasibaigus terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami įvykdžius išvardytus reikalavimus ir pateikus dokumentus, liudijančius, kad asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai.

III. MEDŽIOKLĖS ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS, MEDŽIOKLĖS BŪDAI IR TERMINAI

  1. Medžiojant leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones:

10.1. įrankius:

10.1.1. ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų, B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus. B ir C kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai naudojami, kai siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas;

10.1.2. tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą;

10.1.3. selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį;

10.1.4. durklus;

10.2. priemones:

10.2.1. iškamšas, profilius, muliažus, krykštes, natūralios kilmės masalą, feromoninius ir cheminius jaukus, vilioklius, vilbynes;

10.2.2. peilius, vėliavėles;

10.2.3. medžioklinius šunis, plėšriuosius paukščius, žirgus;

10.2.4. žiūronus, naktinio stebėjimo prietaisus, stacionarius ar kilnojamuosius tykojimo bokštelius ir dirbtines priedangas, slėptuves;

10.2.5. sausumos ir vandens transporto priemones;

10.2.6. medžioklinius prožektorius, kurių šviestuvas žibintas pritaisytas prie šautuvo (leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių).

11. Medžioti leidžiama šiais būdais:

11.1 varant – kai medžiojamuosius gyvūnus link medžiotojų, stovinčių ant žemės arba esančių tam skirtuose bokšteliuose, medžiotojų linijoje ar jos flanguose, ar kitose tikėtinose medžiojamųjų gyvūnų pasirodymo vietose, gena varovai su medžiokliniais šunimis ar be jų arba tik medžiokliniai šunys. Medžiotojų, varovų ir šunų skaičius neribojamas;

11.2. varant tyliuoju būdu – kai medžiojamuosius gyvūnus link medžiotojų, esančių tam skirtuose bokšteliuose, nekeldami triukšmo (nešūkaudami ir nenaudodami papildomų garsinių priemonių) varo varovai, gerai pažįstantys mišką, kuriame medžiojama, ir šunys. Prieš pradedant tokią medžioklę, medžioklės būdas (varant tyliuoju būdu) nurodomas medžioklės lape;

11.3. tykojant – kai medžiojamųjų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jos. Tykojamus medžiojamuosius gyvūnus galima vilioti natūralios kilmės masalu (masalo kiekis ne daugiau kaip 100 kg), iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais jaukais, krykštėmis. Tykojamus šernus leidžiama apšviesti Medžioklės taisyklių 10.2.6 punkte nurodytomis priemonėmis. Medžioklės bokštelis statomas ne arčiau kaip 200 m nuo besiribojančio medžioklės plotų vieneto ribos, jei besiribojančių medžioklės plotų naudotojai nesusitarė kitaip. Ši nuostata netaikoma, kai medžioklės bokšteliai smulkiajai medžiojamajai faunai medžioti statomi medžioklės plotų vienetuose, suformuotose žuvininkystės tvenkinių teritorijoje;

11.4. sėlinant – kai prie medžiojamojo gyvūno prisėlinama, gyvūną pabaido ar sustabdo medžioklinis šuo, medžiojamasis gyvūnas priviliojamas viliokliu ar vilbyne. Vandens paukščius, bebrus, ondatras leidžiama medžioti iriantis irkline (nemotorine) valtimi. Medžioklė sėlinant leidžiama tik šviesiuoju paros metu – ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus;

11.5. su šunimis – kai su medžiokliniais šunimis žvėrys gaudomi jų urvuose ar nameliuose arba yra šaudomi šunų išvaryti iš urvų ar namelių, ar jie gaudomi atkasant urvą, arba kai šuo pasiveja ir pagauna plėšrųjį žvėrį ar kiškį. Medžiojant šiuo būdu, būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatos;

11.6. grandine – kai medžiotojai, sustoję linija, eina atviru lauku;

11.7. katilu – kai medžiotojai stovi arba eina į centrą, apsupę tam tikrą atvirą lauko plotą;

11.8. su plėšriaisiais paukščiais – kai smulkioji fauna gaudoma, pasitelkus specialiai apmokytą plėšrųjį paukštį;

11.9. gaudant spąstais, gaudyklėmis – kai gyvūnai gaudyklėmis gaudomi gyvi ir nesužeisti arba plėšrieji žvėrys (išskyrus vilką), bebrai ir ondatros gaudomi spąstais, kurie garantuoja staigią pagauto gyvūno žūtį ir pagal jų naudojimo sąlygas garantuoja, kad nebus sugauti kiti gyvūnai, kuriems gaudyti spąstai neskirti;

11.10. su vėliavėlėmis – kai medžiojamieji gyvūnai medžiojami medžioklės plotų dalį apjuosiant specialia virve su vėliavėlėmis;

11.11. esant nepalankioms medžiojamiesiems gyvūnams gamtinėms sąlygoms, Aplinkos ministerija gali nustatyti apribojimus leidžiamiems medžioklės būdams.

12. Šunis ir plėšriuosius paukščius tam tikram medžioklės būdui parengti arba lauko bandymus, varžybas medžioklės plotuose natūraliomis sąlygomis vykdyti leidžiama tik leidžiamu šiais būdais medžioti terminu. Šiems renginiams medžioklės plotuose organizuoti privaloma turėti visus medžioklei būtinus dokumentus.

Nenatūraliomis sąlygomis šunis ir plėšriuosius paukščius tam tikram medžioklės būdui rengti arba vykdyti patikras, lauko bandymus, varžybas tam tikslui specialiai įrengtuose statiniuose ir įrenginiuose (voljeruose, dirbtiniuose urvuose ar kituose uždaruose įrenginiuose, ar uždaroje teritorijoje) galima ištisus metus.

Kitais atvejais medžioklės plotuose šunys vedžiojami tik su pavadėliais.

13. Medžioti leidžiama tik su legaliai įsigytais arba nelaisvėje išaugintais plėšriaisiais paukščiais. Leidimus nelaisvėje veisiamų ar legaliai iš užsienio šalių įvežtų plėšriųjų paukščių laikymui, vadovaudamasi Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. Plėšriuosius paukščius paimti iš laisvės medžioklės tikslams draudžiama.

  1. Suaugusius elninių žvėrių patinus, vadovaujantis Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 124 (Žin., 2002, Nr.32-1221), gali medžioti tik medžiotojo selekcininko kvalifikaciją, suteiktą vadovaujantis Medžiotojų selekcininkų kvalifikacijos suteikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-185 (Žin., 2008, Nr.42-1576), nuostatomis, turintis medžiotojas. Asmenims, turintiems užsienio šalyse išduotus medžiotojo bilietui analogiškus dokumentus, reikalavimas turėti medžiotojo selekcininko kvalifikaciją netaikomas, tačiau prieš medžioklę medžioklės vadovas turi supažindinti šiuos medžiotojus su Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų reikalavimais.

15. Medžioklės terminai (datos nurodomos imtinai):

15.1. medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus suaugusius elninių žvėrių patinus (draudimas netaikomas medžiojant tauriųjų elnių ir briedžių antramečius patinus bei suaugusius tauriųjų elnių ir briedžių patinus varant tyliuoju būdu)) medžioti varant leidžiama nuo spalio 15 d. iki sausio 31 d., atsižvelgiant į Medžioklės taisyklių 15.2 punkte nustatytus atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių medžioklės terminus. Lapes, mangutus ir kanadines audines, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus medžioti varant ne miškuose leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. Kitais Medžioklės taisyklių 11 punkte nurodytais medžioklės būdais tam tikrus medžiojamuosius gyvūnus medžioti leidžiama Medžioklės taisyklių 15.2 punkte nurodytais terminais;

15.2. medžiojamuosius gyvūnus medžioti leidžiama:

15.2.1. briedžius:

patinus – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.;

pateles – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.;

jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.;

15.2.2. tauriuosius elnius:

patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki sausio 31 d.;

pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.;

15.2.3. danielius:

patinus – nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d.;

pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.;

15.2.4. stirnas:

patinus – nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d.;

pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

15.2.5. šernus – visus metus;

15.2.6. vilkus, paprastuosius šakalus – nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau);

15.2.7. miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus – nuo liepos 1 d. iki kovo 31 d.;

15.2.8. barsukus – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

15.2.9. pilkuosius kiškius – nuo lapkričio 3 d. iki sausio 31 d.;

15.2.10. bebrus – nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d.;

15.2.11. želmenines ir baltakaktes žąsis – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d.;

15.2.12. didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles, kanadines bernikles – nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.;

15.2.13. kuoduotąsias antis, laukius – nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 15 d.;

15.2.14. perkūno oželius, slankas – nuo rugpjūčio 15 d. iki lapkričio 30 d.;

15.2.16. fazanus – nuo rugsėjo 1 d. iki balandžio 30 d.;

15.2.17. keršulius, uolinius karvelius – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d.;

15.2.18. kovus, pilkąsias varnas – nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d. (keliamaisiais metais iki vasario 29 d.);

15.2.19. lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras – visus metus;

15.3. medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, ne šio termino metu, arba medžiojamojo gyvūno, kuriam nenustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną laikydamiesi šių reikalavimų:

15.3.1. medžioklės plotų naudotojas apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą nedelsiant pažymi antrojoje medžioklės lapo pusėje, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoti gyvūno sužalojimo ar ligos požymius ir telefonu 8 (5) 27 32995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo skyrių, kuris šią informaciją nedelsdamas perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu – AAD būdraujančiam pareigūnui (toliau – pareigūnas);

15.3.2. pareigūnas, gavęs informaciją apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą, ne vėliau kaip per 1 valandą telefonu apklausia medžioklės plotų naudotoją apie įvykio aplinkybes ir suteikia leidimą doroti sumedžiotą gyvūną arba praneša apie būtinybę atidėti dorojimą laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 2 val. Pareigūnas gali prašyti medžioklės plotų naudotojo elektroninėmis priemonėmis jam atsiųsti vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotus gyvūno sužalojimo ar ligos požymius;

15.3.3. gavęs pareigūno leidimą doroti sumedžiotą gyvūną, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną laikydamasis Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 „Dėl Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų patvirtinimo“ (toliau ‒ Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai). Gavęs pareigūno nurodymą dorojimą atidėti, medžioklės plotų naudotojas sumedžiotą gyvūną nugabena į pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę ar apdorojimo patalpą, kur jis laikomas, kol pareigūnas savarankiškai arba kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio atstovu ne vėliau kaip per nustatytą dorojimo atidėjimo terminą apžiūrės sumedžiotą gyvūną ir, surašę laisvos formos aktą, patvirtins sumedžiojimo pagrįstumą. Jeigu per nustatytą dorojimo atidėjimo laiką pareigūnas neatvyks apžiūrėti sumedžioto gyvūno, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną;

15.3.4. sumedžiojęs sužeistą, sužalotą arba akivaizdžiai sergantį medžiojamąjį gyvūną, kuriam nenustatytas leistinas jo medžiojimo terminas, medžioklės plotų naudotojas apie tai nedelsiant pažymi antrojoje medžioklės lapo pusėje ir telefonu 8 (5) 2732995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo skyrių, kuris apie šį faktą informuoja mokslo įstaigas, atliekančias laukinių gyvūnų tyrimus, ir pasiūlo šiuos gyvūnus ar jų dalis panaudoti mokslo tyrimams. Jei mokslo įstaigos atsisako paimti gyvūną ar jo dalis tyrimams, medžioklės plotų naudotojas gali panaudoti šį gyvūną savo reikmėms;

15.3.5. kai medžioklės plotų naudotoją pareigūnas iškviečia nutraukti autoįvykio ar kito įvykio metu sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno kančias, jis apie sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą įrašo į medžioklės lapą ir užpildo atitinkamą aktą (2 priedas). Kiti Medžioklės taisyklių 15.3.1‒15.3.4 papunkčiuose nurodyti reikalavimai netaikomi.

IV.MEDŽIOKLĖS DOKUMENTAI

  1. Medžioklės metu privaloma turėti šiuos dokumentus:

16.1. medžiotojo bilietą;

16.2. galiojantį medžioklės lapą;

16.3. galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimą (jei asmeniui toks išduotas), jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu;

16.4. NETEKO GALIOS:

16.5. NETEKO GALIOS:

17. Medžioklės lapus išduoti turi teisę medžioklės plotų naudotojai − fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimus išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, arba AAD įgaliotas darbuotojas, kai medžioklės lapai, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 513 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašas), išduodami asmenims, vykdysiantiems medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemones teritorijose, kuriose medžioti draudžiama. Panaudoti medžioklės lapai saugomi 3 metus po to, kai jie grąžinami juos panaudojus.

Medžioklės lapas nesuteikia teisės medžioti medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, neturint nustatyto limito šiems gyvūnams sumedžioti ar jį išnaudojus.

18. Iki kiekvienų metų balandžio 15 d. medžioklės plotų naudotojai ar jų įgalioti atstovai AAD pateikia nustatytos formos (11 priedas) ataskaitą apie medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą per praėjusį medžioklės sezoną.

19. Medžioklės lapą išduodantis asmuo jame turi:

19.1. įrašyti medžiotojo, kuriam leidžiama medžioti, arba medžioklės vadovo, kuriam leidžiama organizuoti medžioklę, vardą, pavardę;

19.2. nurodyti pavadinimą medžioklės plotų vieneto, kuriame leidžiama medžioti;

19.3. nurodyti medžioklės būdą (jei medžiojama varant tyliuoju būdu) ir medžioklės lapo galiojimo laiką. Medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgesniam laikotarpiui, kaip iki to paties medžioklės sezono kovo 31 d. (datos nurodomos įskaitytinai). Pratęsti medžioklės lapo galiojimą draudžiama;

19.4. nurodyti savo vardą, pavardę, pareigas, pasirašyti medžioklės lape nurodytoje vietoje bei pažymėti medžioklės lapą medžioklės plotų naudotojo antspaudu (jei medžioklės plotų naudotojas jį turi).

191 Medžioklės lapai turi būti įregistruoti ir pažymėti Medžioklės taisyklių 8 priede nurodyta tvarka.

20. Jeigu medžioklės lape nėra bent vieno iš Medžioklės taisyklių 19.1–19.4 papunkčiuose nurodytų duomenų arba jei medžioklės lapas nėra įregistruotas ar pažymėtas Medžioklės taisyklių 8 priede nustatyta tvarka, toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu. Medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantis medžiotojas, gavęs tokį medžioklės lapą, neturi teisės organizuoti ir vykdyti medžioklę. Duomenis medžioklės lape rašo medžioklės plotų vieneto naudotojas (juridinio asmens atveju juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo), išduodantis medžioklės lapą, arba atitinkamo AAD įgaliotas darbuotojas, kai medžioklės lapai, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijoje, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu, išduodami asmenims, vykdysiantiems medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemones teritorijose, kuriose medžioti draudžiama.

21. Prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje.

22. Prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Medžiojant medžioklės būdais tykojant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas.

Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje.

Sumedžiojus šernų, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje.

Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai.

23. Už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną.

V. MEDŽIOKLĖS EIGA

  1. Kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo). Medžioklės vadovas privalo:

24.1. turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą ir užpildyti jį Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka;

24.2. organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka;

24.3. patikrinti prieš medžioklę visų medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų bilietus, pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis;

24.4. parodyti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams šunis, kurie bus naudojami medžioklėje;

24.5. priminti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus;

24.6. pranešti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams, kiek ir kokių žvėrių ir paukščių bus medžiojama;

24.7. nurodyti medžiotojams jų individualios sėlinimo teritorijos ribas, jeigu bus medžiojama sėlinant;

24.8. medžioklėje su varovais paskirti varovų vadovą, supažindinti jį ir kitus medžioklės dalyvius su medžioklės tvarka, būdu, žvėrių ir paukščių varymo kryptimi, nustatyti rinkimosi vietą, laiką, užtikrinti, kad varovai vilkėtų ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemenes;

24.9. sustabdyti medžioklę esant nepalankioms oro sąlygoms, žmonių judėjimui ar susitelkimui medžioklės vietose, įvykus nelaimingam atsitikimui;

24.10. nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) informuoti AAD apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus;

24.11. įvykus nelaimingam atsitikimui, pasirūpinti, kad nukentėjusiajam būtų suteikta pirmoji medicininė pagalba, o jeigu nelaimingas atsitikimas susijęs su medžioklinio ginklo panaudojimu – pažymėti ir apsaugoti jo vietą, sudaryti schemą ir aprašyti įvykį (schemą ir aprašymą turi patvirtinti įvykį matę medžioklės dalyviai);

24.12. nedelsiant informuoti Bendrąjį pagalbos centrą ir AAD apie kiekvieną medžioklės metu įvykusį nelaimingą atsitikimą, kurio metu medžiokliniu ginklu sužeistas žmogus;

24.13. užtikrinti, kad būtų laikomasi Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų;

24.14. užtikrinti, kad būtų atlikta šernienos veterinarinė ekspertizė, ir nurodyti medžiotojams nenaudoti šios žvėrienos, kol negautos ekspertizės išvados;

24.15. organizuoti medžioklės metu sužeistų gyvūnų paiešką. Kai sužeisto gyvūno paieška tęsiama už ribų medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo sužeistas gyvūnas, apie tai būtina nedelsiant, prieš išeinant už šio medžioklės plotų vieneto ribų, įrašyti medžioklės lapo antrojoje pusėje ir pranešti gretimų medžioklės plotų naudotojui telefonu arba AAD, jeigu sužeisto gyvūno ieškoma teritorijoje, kurioje medžioklė uždrausta.

25. Medžioklės vadovas privalo šalinti iš medžioklės medžiotojus, nevykdančius teisėtų medžioklės vadovo reikalavimų laikytis Medžioklės taisyklių ar medžioklės plotų naudotojų nustatytų papildomų reikalavimų medžioklėje, apie tai įrašydamas medžioklės lapo antrojoje pusėje ir patvirtindamas įrašą savo parašu.

  1. Medžioklės vadovas turi teisę įgalioti kitą asmenį vadovauti prasidėjusiai medžioklei, pažymėdamas apie tai medžioklės lapo pirmoje pusėje ir patvirtindamas įrašą savo parašu, jeigu medžioklėje paaiškėja, kad medžioklės vadovas dėl nenumatytų aplinkybių nebegali toliau vadovauti medžioklei tą dieną.

27. Medžioklės plotų naudotojams, siekiantiems užtikrinti geresnę medžiojamųjų gyvūnų apsaugą nuo neteisėto medžiojimo, rekomenduojama kas trys mėnesiai pateikti jų planuojamų surengti medžioklių grafiką AAD, nurodant planuojamų medžioklių laiką ir vietoves, kad AAD galėtų tinkamai įvertinti gautus pranešimus apie kitu, nei nurodyta grafike, laiku vykdomą gal būt neteisėtą medžioklę ir prireikus ją kontroliuoti.

VI. MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ SUMEDŽIOJIMO LIMITŲ NUSTATYMAS

28. Medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama: briedis, taurusis elnias, vilkas. Limituojamų gyvūnų ir stirnų medžiojimo papildomos sąlygos:

28.1. limitas briedžio patinui sumedžioti arba limitas tauriojo elnio patinui sumedžioti gali būti panaudotas sumedžioti atitinkamai briedžio jauniklį iki vienerių metų arba tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų. Panaudojus limitą briedžio patinui sumedžioti arba limitą tauriojo elnio patinui sumedžioti ir sumedžiojus atitinkamai briedžio jauniklį iki vienerių metų arba tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų, apie tai pažymima kitoje medžioklės lapo pusėje.

28.2. kai medžioklėje varant vieno varymo metu arba medžioklėje tykojant, kurioje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, sumedžiojama daugiau medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, nei yra limito šiems gyvūnams sumedžioti likutis, medžioklės lape nedelsiant (medžioklėje varant – pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (1 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas AAD elektroniniu paštu.

28.3. kai teisėtai medžiojant stirnų ir/ar briedžių pateles ir jauniklius sumedžiojamas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas arba teisėtai medžiojant elninių žvėrių patinus, sumedžiojamas ne to amžiaus (amžius negali skirtis daugiau kaip 2 metais) gyvūnas arba medžiojant briedžio jauniklius sumedžiojamas gumbaragis patinas arba antrametė briedžio patelė, arba sumedžiojamas sužeistas, sužalotas ar akivaizdžiai sergantis medžiojamasis gyvūnas, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, tačiau sumedžiojimo limitas išnaudotas, medžioklės lape nedelsiant (medžioklėje varant – pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (2 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas AAD elektroniniu paštu;

28.4. medžioklės plotų naudotojai, sumedžioję vilką, 12 valandų pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – tarnyba) informaciją elektronine forma, prieiga prie kurios skelbiama tarnybos tinklalapio https://vstt.lrv.lt rubrikos „Biologinės įvairovės apsauga“ skiltyje „Žvėrių apskaita“ šią informaciją: vilko sumedžiojimo data ir vieta (savivaldybės, seniūnijos pavadinimas, miško pavadinimas, sumedžiojimo vietos koordinates WGS formatu pagal Globalaus pozicionavimo (GPS) sistemą), vilką sumedžiojusio medžiotojo vardo raidė, pavardė, informacija apie sumedžiotą vilką (vilko sumedžiojimo būdas, apytikslis amžius, lytis, išoriniai požymiai, kiti aiškiai matomi defektai), jei žinoma – informacija apie vilkų grupę, iš kurios individas sumedžiotas (sumedžiotas vilkas priklausė vilkų grupei, kurioje iš viso buvo vilkų, iš jų suaugusių vilkų ir jauniklių vilkų). Medžioklės plotų naudotojas privalo užtikrinti, kad būtų paimti sumedžioto vilko mėginiai, skirti tolesniems sumedžioto vilko amžiaus, genetiniams ir produktyvumo tyrimams, ir išsaugoti, kol juos iš sumedžiojusio asmens paims tarnybos įgaliotas atstovas. Mėginiai paimami, saugomi, minėtam atstovui perduodami pagal Medžioklės taisyklių 9 priedą;

28.5. medžioklės plotų naudotojai apie įvykius, nurodytus 28.2-28.4 papunkčiuose, telefonu 8(5) 273 2995 informuoja AAD. Tai jie turi padaryti prieš pradėdami sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykdami iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų atliekamas pirmiau.

29. Kanopinių žvėrių, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus kiekvienoje savivaldybėje nustato AAD direktoriaus įsakymu sudaryta savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija (toliau šiame skyriuje – Komisija), į kurią atstovai skiriami iš:

29.1 AAD;

29.2. valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, privačių miškų savininkus vienijančių organizacijų (asociacijų), Lietuvos žemės savininkų asociacijos skyrių (jei tokie yra šioje savivaldybėje);

29.3. medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius.

30. Komisija sudaroma taip, kad joje būtų vienodai atstovaujamos skirtingos įstaigos ir organizacijos ar jų grupės, nurodytos Medžioklės taisyklių 29.1–29.3 punktuose, bet bendras narių skaičius būtų ne didesnis kaip 9 nariai. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos ir privačių miškų savininkus vienijančių organizacijų (asociacijų) atstovai į Komisiją skiriami priklausomai nuo valstybinių ir privačių miškų plotų santykio savivaldybėje (nuo 1 iki 3 atstovų). Atstovai iš medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, skiriami proporcingai jų vienijamų narių skaičiui (nuo 1 iki 3 atstovų).

31. Komisijos darbą organizuoja pirmininkas, skiriamas AAD direktoriaus įsakymu. Komisijos sprendimai laikomi priimtais tik tuo atveju, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai jos narių, o už sprendimą balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių narių. Kai Komisijos posėdyje dalyvaujančių narių balsai dėl kurio nors sprendimo pasiskirsto po lygiai, sprendžiamąjį balsą turi Komisijos pirmininkas. Posėdžiai protokoluojami, protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai.

  1. NETEKO GALIOS:

33. Kasmet iki balandžio 5 d. medžioklės plotų naudotojai Komisijai turi pateikti nustatytos formos prašymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo (4 priedas). Kai leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete buvo išduotas po balandžio 5 d., prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo turi būti pateikiamas tik gavus leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Jei medžioklės plotų vienetas įsiterpia į daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją, prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo pateikiamas tos savivaldybės Komisijai, kurios teritorijoje yra didesnė konkretaus medžioklės plotų vieneto dalis. Prašyme medžioklės plotų naudotojai turi nurodyti:

33.1. praėjusios medžioklės sezono medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus;

33.2. kiek medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, praėjusiame medžioklės sezone buvo faktiškai sumedžiota pagal atskiras rūšis;

33.3. preliminarius prašymo formoje nurodytų medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenis;

33.4. pasiūlymą dėl medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitų nustatymo ateinančiam medžioklės sezonui.

  1. Prieš pradėdama nagrinėti medžioklės plotų naudotojų pateiktus prašymus dėl sumedžiojimo limitų nustatymo, Komisija turi priimti sprendimą dėl savivaldybės teritorijos suskirstymo pagal atskirų elninių žvėrių rūšių elementarių populiacijų užimamas teritorijas. Rūšies elementarios populiacijos teritorijai gali būti priskiriamas vienas didesnis ar keli mažesni miško masyvai, kuriuose viso medžioklės sezono metu vyksta elementariai populiacijai priklausančių gyvūnų migracija. Šių teritorijų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis ribomis ir stirnoms sudaryti 1–1,5 tūkst. ha medžioklės plotų, briedžiams ir tauriesiems elniams priklausomai nuo savivaldybės gamtinių sąlygų – 10–30 tūkst. ha ir daugiau. Miško masyvai paprastai neskaidomi. Atliekant tokį suskirstymą, medžioklės plotų vienetai negali būti skaidomi. Esant reikalui, siekdama geriau koordinuoti sumedžiojimo limitų nustatymą dideliuose, per keletą savivaldybių besidriekiančiuose, masyvuose Komisija gali konsultuotis (organizuoti bendrus posėdžius) su gretimų savivaldybių Komisijomis.

35. Komisija kasmet iki balandžio 15 d. priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdama sprendimą, Komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų prašymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis, VĮ Valstybinių miškų urėdijos pateikiamą informaciją apie elninių žvėrių miško želdiniams, žėliniams ir kitiems medynams daromo neigiamo poveikio pokytį, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nenustato specialių reikalavimų dėl atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių sumedžiojimo limitų. Komisija privalo atitinkamai sumažinti nustatytą tam tikros limituojamo medžiojamojo gyvūno rūšies sumedžiojimo limitą dėl Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytų atvejų. Prireikus, Komisija gali medžioklės plotų naudotojus ar VĮ Valstybinių miškų urėdijos prašyti papildomos informacijos, reikalingos sprendimui priimti.

  1. Visų medžioklės plotų vienetų, įeinančių į nustatytą tam tikros rūšies elninių žvėrių elementarios populiacijos teritoriją, naudotojų prašymai dėl šios rūšies sumedžiojimo limitų nustatymo turi būti svarstomi kompleksiškai. Iš pradžių nustatomas visos minėtos teritorijos gyvūnų sumedžiojimo limitas, vėliau jis paskirstomas atskiriems medžioklės plotų vienetams priklausomai nuo juose esančių miškų ir laukų medžioklės plotų.
  2. NETEKO GALIOS:
  3. NETEKO GALIOS:

39. Medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotuose medžioklės sezono metu dėl labai padidėjusio limituojamų medžiojamųjų gyvūnų tankumo (kai tankumas ne mažiau kaip 2 kartus viršija Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. D1-162 „Dėl Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 priede nurodytas didžiausias leistinas elninių žvėrių tankumo orientacines normas) pasireiškia didelė žala žemės ūkio ar miško naudmenoms, taip pat medžioklės plotų naudotojai, kurių naudojamuose medžioklės plotuose nustatytą medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą dėl objektyvių priežasčių būtina peržiūrėti, gali iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad iš patvirtinto nepaskirstyto konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies sumedžiojimo limito būtų skirtas papildomas limitas šiems gyvūnams sumedžioti. Su prašymu turi būti pateikiamas ir Komisijos posėdžio, kuriame buvo pritarta šiam prašymui, protokolas. Medžioklės plotų naudotojams pageidaujant, Komisija turi teisę iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūrėti medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, neviršijant bendro limito, nustatyto išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje.

  1. NETEKO GALIOS:

41. Ginčus dėl sumedžiojimo limitų nustatymo tarp medžioklės plotų naudotojų ir Komisijos nagrinėja AAD.

42. Bendras kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitas Lietuvos Respublikoje įsigalioja aplinkos ministrui jį patvirtintus pagal AAD iki kiekvienų metų balandžio 20 d. pateiktus suvestinius duomenis.

Vilkų sumedžiojimo limitą Lietuvos Respublikoje tvirtina aplinkos ministras Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

421. Medžioklės plotų naudotojai privalo vieną kartą per medžioklės sezoną atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege pagal Medžioklės taisyklių 5 priede nurodytą metodiką ir ištisus metus rinkti ir teikti informaciją apie didžiųjų plėšrūnų (vilkų, lūšių ir rudųjų lokių) buvimą pagal Medžioklės taisyklių 10 priede nurodytą pranešimų apie didžiųjų plėšrūnų (vilkų, lūšių ir rudųjų lokių) buvimą registravimo visus metus instrukciją. Kiti suinteresuoti asmenys gali vadovautis Medžioklės taisyklių 10 priede nurodyta instrukcija pateikdami jiems žinomus faktus apie didžiųjų plėšrūnų (vilkų, lūšių ir rudųjų lokių) buvimą laisvėje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

VII. MEDŽIOKLĖS PRODUKCIJA IR JOS NAUDOJIMAS. VETERINARINIAI REIKALAVIMAI

  1. Medžioklės produkcija priklauso medžioklės plotų naudotojams. Medžioklės plotų naudotojams taip pat priklauso medžioklės plotų vieneto teritorijoje rasti sužeisti, nugaišę, dėl susidūrimo su transporto priemonėmis žuvę bei į teritorijas, kuriose medžioti draudžiama (išskyrus rezervatus), iš greta esančių medžioklės plotų vienetų atklydę ir čia rasti sužeisti ar nugaišę, žuvę medžiojamieji gyvūnai ir jų dalys. Neteisėtai sumedžioti ar įgyti, pasisavinti gyvūnai ar jų dalys medžioklės plotų naudotojams neperduodami ir realizuojami arba sunaikinami Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (Žin., 2004, Nr.86-3119), nustatyta tvarka.
  2. NETEKO GALIOS:

45. Medžioklės trofėjais laikomos šios Lietuvoje medžiojamųjų gyvūnų dalys: stumbrų, briedžių, tauriųjų ir dėmėtųjų elnių, danielių, muflonų, stirninų ragai su kaukole ar jos dalimi, vilkų, lūšių, barsukų, lapių, bebrų ir mangutų kaukolės, šernų iltys, vilkų ir lūšių kailiai. Įvairios kritusių medžiojamųjų gyvūnų dalys, nežinomos kilmės (kai nežinomas medžiotojas arba sumedžiojimo data ar vieta), gaminiai iš medžiojamųjų gyvūnų dalių, taip pat numesti ragai nėra medžioklės trofėjai.

46. Medžiotojas, sumedžiojęs elninius žvėris, jų ragus su kaukole ir apatiniu žandikauliu, o sumedžiojęs vilką, – jo kaukolę, pasibaigus medžioklės sezonui, pristato į medžioklės trofėjų apžiūrą.

47. Medžioklės plotų naudotojas Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų nustatyta tvarka privalo savo medžioklės plotuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę ar apdorojimo patalpą ir gyvūninių atliekų duobę. Medžioti leidžiama tik tuose medžioklės plotų vienetuose, kurių naudotojai turi nustatyta tvarka išduotą galiojančią pažymą dėl įrengtų pirminio žvėrių apdorojimo aikštelės ar apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės atitikties Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimams arba tuose medžioklės plotų vienetuose, kurių naudotojai dėl pirminio žvėrių apdorojimo aikštelės ar apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės naudojimo yra sudarę sutartis su medžioklės plotų naudotojais, turinčiais nustatyta tvarka išduotą galiojančią pažymą dėl įrengtų pirminio žvėrių apdorojimo aikštelės ar apdorojimo patalpos ir gyvūninių atliekų duobės atitikties Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimams.

  1. Atlikus Medžioklės taisyklių 24.14 punkte numatytą šernienos veterinarinę ekspertizę, medžioklės vadovas informuoja medžioklėje dalyvavusius medžiotojus apie šernienos tinkamumą maistui.
  2. NETEKO GALIOS:

50. Medžiotojas, sumedžiojęs žieduotą ar kitaip pažymėtą paukštį arba žvėrį, privalo apie tai pranešti AAD, o šis reikiamą informaciją teikia Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus Žiedavimo centrui.

51. Medžiotojas, sugavęs draudžiamą medžioti gyvūną, jeigu šis nesužeistas, turi jį paleisti. Jeigu toks gyvūnas žuvęs arba yra akivaizdu, kad dėl sužalojimų jis neišgyvens, medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas sugavimo vietoje apie tai turi įrašyti medžioklės lape ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną nugabenti jį į AAD, kuris, esant reikalui, šį gyvūną gabena į Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejų. Kartu medžiotojas pateikia užpildytą Europos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, atsitiktinio sugavimo ar sunaikinimo registracijos anketą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 592 „Dėl Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų, kurių ėmimui iš gamtos ir naudojimui gali būti taikomos tvarkymo priemonės, sąrašų patvirtinimo, apsaugos priemonių nustatymo ir duomenų kaupimo apie šias rūšis“. Medžiotojas, sumedžiojęs gyvūną 11.9 papunktyje nustatytu būdu ir įvykdęs šio punkto reikalavimus, administracinėn atsakomybėn netraukiamas.

52. Nelaisvėje medžiojamieji gyvūnai gali būti laikomi, naudojami ir į laisvę paleidžiami, aptvarai ir voljerai jiems laikyti steigiami tik laikantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių reikalavimų. Medžioklės taisyklių reikalavimai aptvaruose ir voljeruose laikomų medžiojamųjų gyvūnų naudojimui netaikomi, išskyrus reikalavimus dėl leidžiamų medžioklės įrankių ir priemonių naudojimo, saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus.

VIII. MEDŽIOKLĖ ŽUVININKYSTĖS TVENKINIŲ TERITORIJOSE, PRIE VALSTYBINIŲ GAMTINIŲ REZERVATŲ IR JŲ BUFERINĖSE APSAUGOS ZONOSE, VALSTYBINIUOSE PARKUOSE, GAMTINIUOSE DRAUSTINIUOSE IR BIOSFEROS REZERVATUOSE

53. Medžiojant medžioklės plotų vienetuose, sudarytuose žuvininkystės tvenkinių teritorijose pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 8 dalies reikalavimus (toliau šiame skyriuje – Žuvininkystės tvenkiniai), papildomai taikomi 54–55 punktų reikalavimai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, atsižvelgiant į vietos sąlygas, greta esančias paukščių apsaugai svarbias teritorijas ir kitus veiksnius, medžioklė Žuvininkystės tvenkiniuose gali būti draudžiama arba ribojama nustatant trumpesnius leidžiamus medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminus, papildomai uždraudžiant tam tikrus medžioklės būdus, tam tikrų įrankių ar priemonių naudojimą ar nustatant kitus reikalavimus

54. Žuvininkystės tvenkiniuose leidžiama medžioti šernus ir smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus:

54.1. šernus, bebrus ir ondatras – visus metus;

54.2. kitus smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus – Medžioklės taisyklių 15.2 punkte nustatytais terminais.

55. Žuvilesių paukščių ar saugomų rūšių žinduolių, darančių didelę žalą, gausa žuvininkystės tvenkinių teritorijoje reguliuojama vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

56. Medžioklė valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose gali būti vykdoma tik vadovaujantis šiais reikalavimais:

56.1. draudžiama medžioti vilkus ir paukščius;

56.2. draudžiama medžioti varant;

56.3. NETEKO GALIOS:

56.4. leidžiama sekti sužeistus medžiojamuosius gyvūnus tik iki valstybinio gamtinio rezervato ribos. Patvirtintų kovos su gyvūnų platinamomis užkrečiamomis ligomis priemonių įgyvendinimo laikotarpiu leidžiama surasti sužeistą į valstybinio gamtinio rezervato teritoriją įbėgusį šerną, apie tai prieš patenkant į valstybinio gamtinio rezervato teritoriją telefonu pranešus atitinkamos saugomos teritorijos direkcijai, ir sulaukti šios saugomos teritorijos direkcijos atstovo, jeigu jis nusprendžia prižiūrėti sužeisto gyvūno paiešką;

56.5. draudžiama įrengti šėryklas kanopiniams žvėrims, kitaip juos jaukinti ir vilioti;

56.6. medžioklės plotų naudotojas, atvykęs medžioti į valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zoną, prieš pradėdamas medžioklę, privalo telefonu informuoti apie tai valstybinio gamtinio rezervato direkciją.

56.7. NETEKO GALIOS:

  1. NETEKO GALIOS:

571. Valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose, gamtiniuose draustiniuose draudžiama įrengti medžioklės įrenginius medžiuose. Nurodytose saugomose teritorijose taip pat draudžiama įrengti gyvūnų šėryklas, viliojimo vietas ar kitaip jaukinti gyvūnus Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinėse ir saugomų rūšių informacinėje sistemoje registruotų saugomų rūšių radavietiese.

IX. SU MEDŽIOKLE SUSIJUSI DRAUDŽIAMA VEIKLA

58. Draudžiama:

58.1. asmeniui, neturinčiam teisės medžioti:

58.1.1. medžioti arba medžioklės plotuose naudoti medžioklės įrankius (šaunamuosius ginklus, spąstus) ar medžioklės priemones;

58.1.2. doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną;

58.2. asmeniui, turinčiam teisę medžioti:

58.2.1. būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės;

58.2.2. sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus;

58.2.3. gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį;

58.3. medžioti neblaiviems (0,4 promilės ir daugiau);

58.4. medžioti apsvaigusiems nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų;

58.5. medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais:

58.5.1. automatiniais šaunamaisiais ginklais;

58.5.2. naudojant medžioklėje elektrinius aparatus, skirtus gyvūnams apsvaiginti ar užmušti;

58.5.3. naudojant sprogmenimis, nuodus, užnuodytą ar anestezuojantį jauką arba jaukui ir masalui naudojant gyvus gyvūnus;

58.5.4. dūmais, dujomis ar ugnimi varant gyvūnus iš jų slėptuvių;

58.5.5. iš transporto priemonių, taip pat vaikant ar transporto priemonėmis numušant medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus atvejus, kai keliuose transporto priemonės susiduria su medžiojamaisiais gyvūnais);

58.5.6. iš oro transporto priemonių;

58.5.7. iš judančių vandens transporto priemonių, varomų varikliu;

58.5.8. šviečiant iš transporto priemonių bet kokiais dirbtiniais šviesos šaltiniais;

58.5.9. naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose;

58.5.10. statant kilpas gyvūnams gaudyti;

58.5.11. NETEKO GALIOS:

58.6. laikyti, gaminti, pirkti ar parduoti kilpas, skirtas medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti);

58.7. medžioti neturint žymos, įrašytos ne seniau kaip prieš 3 metus, medžiotojo biliete apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus (šis reikalavimas netaikomas 3 metus nuo teisės medžioti suteikimo);

58.8. medžioti be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas;

58.9. medžioti medžiokliniu ginklu, neturint su savimi galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžioja, pažymėjimo (jei asmeniui jis yra išduotas);

58.10. perduoti fiziniam asmeniui priklausantį šaunamąjį ginklą kitam asmeniui (išskyrus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus) arba medžioklės plotuose – kitus medžioklės įrankius asmeniui, neturinčiam teisės medžioti

58.11. medžioti pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, į kurių dėtuves telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu į jų dėtuves įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinius);

58.12. viliojimui naudoti elektrinius, elektroninius ar magnetinius garso atkūrimo prietaisus;

58.13. gyvūnams gaudyti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, priemones arba būdus, kurie Medžioklės taisyklėse neįvardinti kaip leistini;

58.14. medžiojamuosius gyvūnus akinant veidrodžiais ar kitomis priemonėmis;

58.15. medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejus, nurodytus Medžioklės taisyklių 10.2.6 papunktyje);

58.16. ardyti medžiojamųjų gyvūnų urvus, namelius ir užtvankas, išskyrus atvejus, kai medžiojama su šunimis. Po medžioklės privaloma sutvarkyti iškastus urvus ir bebrų namelius (šio punkto reikalavimai netaikomi kai likviduojamos neperspektyvios bebravietės);

58.17. rinkti paukščių kiaušinius arba ardyti jų lizdus;

58.18. medžioti gyvūnus, kurie gelbstisi nuo potvynio, gaisro ir kitų stichinių nelaimių, taip pat dar neskraidančius paukščių jauniklius;

58.19. medžioti kanopinius žvėris graižtvinių ginklų neekspansyviomis kulkomis;

58.20. medžioti kanopinius žvėris visų dydžių šratais bei grankulkėmis;

58.21. medžioti visus kanopinius žvėris – lygiavamzdžių ginklų šoviniais, esant didesniam kaip 45 metrai atstumui;

58.22. medžioti kanopinius žvėris šoviniais, neturinčiais būtinos šaudmens energijos:

58.22.1. stirnas – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė kaip 1 000 džaulių;

58.22.2. danielius, antramečius šernus ir jauniklius – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė kaip 2 000 džaulių;

58.22.3. briedžius, tauriuosius elnius ir suaugusius šernus – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 metrų atstumu yra mažesnė kaip 2 500 džaulių;

58.23. medžioti ragus numetusius elninių žvėrių patinus;

58.24. medžioti suaugusius elninių žvėrių patinus, išskyrus briedžių ir tauriųjų elnių antramečius patinus, varant, grandine, katilu. Draudimas netaikomas medžiojant suaugusius briedžių ir tauriųjų elnių patinus varant tyliuoju būdu;

58.25. medžioti žvėris ir paukščius naudojant neatrankinius būdus, dėl kurių atitinkamų rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos;

58.26. gaudyti medžiojamuosius gyvūnus gaudyklėmis, negalinčiomis užtikrinti, kad gyvūnas bus pagautas nesužeistas arba spąstais, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo arba negarantuoja staigios pagauto gyvūno žūties;

58.27. medžioti paukščius tinklais ir spąstais, medžioti paukščius be šunų, išskyrus varninius paukščius;

58.28. pasisavinti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, per susidūrimą su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis, prieš paimant gyvūną iš radimo vietos apie tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir AAD ir negavus leidimo pasiimti šiuos gyvūnus ar jų dalis. Jei gyvūnas paimamas apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas paimtas neteisėtai.

INFOLEX PASTABA: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 05 21 sprendimu Nr. I-4-822/2015 konstatuota, kad Taisyklių 58.28 p. (2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. D1-857 redakcija) ta apimtimi, kuria numatyta, jog asmuo, paėmęs gyvūną, apie tai nepranešęs nustatyta tvarka, privalo atlyginti žalą gamtai, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir iš šio principo kylančiam teisės aktų hierarchijos principui.

58.29. tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo ir likus daugiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo) medžioti sėlinant, grandine, katilu, varant ir su šunimis, išskyrus atvejus, kai su šunimi ieškoma sužeisto gyvūno arba su šunimi medžiojami invaziniai žvėrys (mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros);

58.30. negavus žemės sklypo savininko sutikimo ar valdytojo leidimo arba nesudarius su juo atitinkamos sutarties dėl biotechninių priemonių taikymo ir stacionarių medžioklės įrenginių statymo bei eksploatavimo jo žemėje;

58.31. gadinti ir naikinti bokštelius, ėdžias, kitus biotechninius įrenginius ir priemones, pasisavinti laukiniams gyvūnams skirtus pašarus ar kitaip trukdyti medžioti;

58.32. paimti suaugusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų jauniklius ir laikyti nelaisvėje kitais tikslais ir sąlygomis negu numatyta Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme;“

58.33. šerti medžiojamuosius gyvūnus jiems neįprastu maistu, kurio jie negali rasti natūraliomis gamtinėmis sąlygomis, gyvūninės kilmės maistu ar kitais šalutiniais gyvūniniais produktais, maisto ir maisto produktų atliekomis;

58.34. medžiojamuosius gyvūnus, esančius gyvūnų šėrykloje ar mažesniu nei 100 metrų atstumu nuo gyvūnų šėryklos, medžioti tykojant ar sėlinant;

58.35. šerti šernus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;

58.36. medžioklės plotų vienete (10 km2 (1000 ha) įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų, vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg arba 125 litrus natūralaus pašaro ar masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), natūralius pašarus ar masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės (išskyrus automatinius šėryklas (barstytuvus), kurie gali barstyti ant žemės);

58.37. medžioklės plotų vienetuose, kurie patenka į 2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, kuriuo panaikinamas įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL 2014 L 295, p. 63), priede nurodytas vietoves, toje pačioje medžioklės plotų vieneto dalyje (tame pačiame miško kvartale) medžiojamuosius gyvūnus medžioti su varovais ar šunimis dažniau kaip vieną kartą per mėnesį.

X. SAUGAUS ELGESIO MEDŽIOKLĖS METU REIKALAVIMAI

  1. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikosginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme(Žin., 2002, Nr. 13-467).

60. Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioklei reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu – pradėjus medžioti. B ir C kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai užtaisomi, kai siekiant nutraukti kančias pribaigiamas sužeistas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas. Jeigu medžiojant einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais kitais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių. Medžioklės metu judant medžioklės plotų vienete iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde, jeigu šautuvas atlaužiamas – atlaužtas. Pasibaigus medžioklei, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami.

  1. Prieš užtaisant medžioklinį ginklą įsitikinama, kad jo vamzdžiai neužsikimšę.
  2. NETEKO GALIOS:
  3. NETEKO GALIOS:
  4. Medžioklinis ginklas prišaudomas šaudykloje ar kitoje tam skirtoje vietoje, įsitikinus, kad nėra pavojaus žmonėms ar gyvūnams. Jei ginklas prišaudomas medžioklės plotuose, būtina užpildyti šių medžioklės plotų naudotojo išduotą medžioklės lapą.
  5. Šaudamas medžiotojas privalo įsitikinti, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims, naminiams gyvuliams, nemedžiojamiems laukiniams gyvūnams, nepadarys žalos pastatams ar kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams.
  6. Įtartino (silpno ar užsitęsusio) šūvio atveju būtina patikrinti ginklo vamzdį, ar nėra likusių kamščių.
  7. Parkritus su medžiokliniu ginklu, būtina tuojau pat patikrinti, ar neužsikimšo ginklo vamzdžiai. Jeigu medžioklinis ginklas buvo užtaisytas, prieš tikrinant būtina išimti šovinius.
  8. Jeigu paspaudus nuleistuką medžioklinis ginklas neiššauna, jį atidaryti leidžiama ne anksčiau kaip po 10 sekundžių.
  9. Draudžiama per jėgą stumti šovinį į lizdą, įstrigusį šovinį būtina atsargiai išimti. Kai šovinio išimti nepavyksta, įspėjus aplinkinius, šaunama į viršų.
  10. Medžioti iš bokštelių leidžiama tik tada, kai jų kopėčios, grindys, sėdynės ir kitos dalys yra tvirtos. Šaudant iš bokštelio turi būti gerai matomas šaudymo sektorius ir taikinys. Medžiotojas privalo žinoti, kur ir kokiu atstumu išdėstyti kiti bokšteliai, įvertinti, ar paleistas šūvis nebus pavojingas. Prieš išlipant iš bokštelio, būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių ir užmegzti kontaktą su medžiotojais, esančiais gretimuose bokšteliuose.
  11. Kai medžiojama varant ir kitais medžioklės būdais, kai medžioja daugiau negu vienas medžiotojas:

71.1. kiekvienas medžiotojas turi atsistoti į medžioklės vadovo jam nurodytą vietą medžiotojų linijoje. Pasitraukti iš vietos leidžiama iki 5 metrų į kairę ar į dešinę tik išilgai medžiotojų linijos;

71.2. draudžiama pasitraukti iš medžioklės vadovo nurodytos vietos, kol nepasibaigė varymas. Varymo pabaigos ženklus prieš medžioklę arba prieš kiekvieną varymą privalo nustatyti ir visiems medžioklės dalyviams paskelbti medžioklės vadovas;

71.3. leidžiama šauti į medžiojamąjį gyvūną, pasirodžiusį iki varymo pradžios. Šaunama tik įsitikinus, kad visi greta esantys medžiotojai yra savo šaudymo vietose, o nueinantys medžiotojai – gerai matomi ir yra saugūs. Draudžiama į medžiojamuosius gyvūnus šaudyti pasibaigus varymui, išskyrus atvejį, kai pribaigiamas rastas sužeistas gyvūnas;

71.4. laukti pasirodančių medžiojamųjų gyvūnų medžiotojų linijoje leidžiama stovint arba sėdint, o šaudyti – tik stovint, išskyrus atvejį, kai šaunama iš medžioklės bokštelio, kurio kraštai, skirti ginklui atremti, yra ne žemiau nuo žemės paviršiaus kaip žmogaus ūgis;

71.5. kai medžiojama grandine, medžiotojai privalo gerai matyti greta esančius medžiotojus ir išlaikyti grandinę kuo tiesesnę, o šauti leidžiama ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu grandinės atžvilgiu;

71.6. pagrindinėje medžiotojų linijoje stovintis medžiotojas turi teisę šauti ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos (Medžioklės taisyklių 6 priedas). Jeigu medžiotojai statomi medžiotojų linijos flanguose, pirmasis medžiotojas linijoje ir pirmasis flange turi stovėti ne arčiau kaip 50 metrų nuo pagrindinės ir flanginės linijų susikirtimo vietos, o pagrindinės linijos galuose stovintys medžiotojai gali šaudyti tik tiesiai prieš save (lygiagrečiai su flangine linija, jeigu kampas tarp pagrindinės linijos ir flango nėra status) ir į priešingą pusę nuo gretimo flango, taip pat už medžiotojų linijos, laikydamiesi 30 laipsnių kampo taisyklės. Pirmas medžiotojas, stovintis dešiniajame flange, gali šaudyti tik lygiagrečiai su pagrindine linija ir į dešinę nuo jos, o pirmas stovintis kairiajame flange – tik lygiagrečiai su pagrindine linija ir į kairę nuo jos. Abiejuose flanguose stovintys medžiotojai gali šaudyti ir už flangų linijos. Jeigu flangų linijoje stovi daugiau kaip vienas medžiotojas, jie gali šaudyti tik laikydamiesi 30 laipsnių kampo taisyklės (Medžioklės taisyklių 7 priedas);

71.7. šauti į varovų pusėje esantį žvėrį ar paukštį leidžiama tik įsitikinus, kad šūvis bus nepavojingas varovams. Kiekvienu atveju į varovų pusę leidžiama šauti tik taip, kad kulka ar šratai įsmigtų į žemę gerai matomoje vietoje ir nekeltų pavojaus varovams;

71.8. ieškoti sužeisto medžiojamojo gyvūno leidžiama tik gavus medžioklės vadovo leidimą ir pranešus apie tai kitiems medžiotojams. Sužeisto medžiojamojo gyvūno ieškantys medžiotojai privalo žinoti, kur yra kiti medžioklėje dalyvaujantys asmenys, o prieš šūviu pribaigiant sužeistą gyvūną, būtina įsitikinti, kad prie šio gyvūno nesiartina kiti asmenys;

71.9. draudžiama varantiems medžiojamuosius gyvūnus medžiotojams neštis užtaisytus ginklus ir šaudyti į žvėris ir paukščius;

71.10. prie vingiuotų kelių ar miške be kvartalinių linijų medžioklės vadovas privalo sustatyti medžiotojus kuo tiesesne linija, kad greta stovintieji matytų arba žinotų, kur stovi kiti medžiotojai, o statomiems į šaudymo vietas medžiotojams būtina nurodyti galimas šaudymo kryptis. Medžiotojas turi užtikrinti, kad jo šūvis nepavojingas kitiems;

71.11. varovai privalo griežtai vykdyti medžioklės vadovo ir varovų vadovo nurodymus;

71.12. artėjant prie vietos, kur yra tykojantis medžiotojas, arba įtariant, kad jis gali ten būti, privalu įvairiais įmanomais būdais signalizuoti apie savo artėjimą;

71.13. medžiojant varant, grandine ar katilu ir sėlinant medžiotojai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos viršutinius drabužius arba galvos apdangalus ar liemenes, varovai – liemenes. Medžioklėje varant dalyvaujantis šuo apvelkamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos liemene arba jam uždedamas ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos antkaklis, arba šuo pažymimas kitu ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos elementu;

  1. Draudžiama:

72.1. NETEKO GALIOS:

72.2. naudoti lygiavamzdžių medžioklinių ginklų apvaliąsias kulkas ir didesnius kaip 9 milimetrų skersmens šratus, kai medžiojama varant arba sėlinant;

72.3. neįsitikinus, kad medžioklinis ginklas neužtaisytas perduoti jį kitam medžiotojui ar jį imti iš kito medžiotojo, sunarstyto medžioklinio ginklo vamzdžius atgręžti į žmogų ar gyvūną (laukiant medžiojamųjų gyvūnų, medžioklinio ginklo vamzdžiai turi būti nukreipti į viršų arba žemyn, o medžioklės bokštelyje – tik į viršų);

72.4. NETEKO GALIOS:

72.5. remtis medžiokliniu ginklu einant per kliūtis, dėti rankas ant medžioklinio ginklo vamzdžio angos, ieškant laimikio, medžioklinio ginklo vamzdžiu ar buože sklaidyti šakas, krūmokšnius ar žolę;

72.6. smogti medžioklinio ginklo buože ar vamzdžiais pribaigiant sužeistą žvėrį ar paukštį, traukti juos medžiokliniu ginklu iš vandens;

72.7. taikytis medžiotojų link išilgai jų stovėjimo linijos ir visais kitais atvejais į žmones, gyvulius, nemedžiojamus gyvūnus, pastatus, transporto priemones;

72.8. šaudyti, kai dėl rūko, pūgos, gausaus sniego ar lietaus, prietemos, akinančios saulės ir kitų veiksnių taikinys yra neaiškus ar nematyti, kas yra už taikinio pavojingu šūvio atstumu;

72.9. šaudyti į neatpažintą taikinį ar vietą, kurioje girdėti šlamesys;

72.10. šaudyti iš graižtvinio medžioklinio ginklo virš horizonto linijos ir kitais atvejais, kai negalima nustatyti, kur lėks kulka;

72.11. šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja;

72.12. šauti išsyk iš kelių vamzdžių;

72.13. grandine medžioti miške ir krūmuose, taip pat kai neįmanoma išlaikyti tiesios grandinės ir užtikrinti šūvio saugumo;

72.14. medžiojant katilu, šaudyti į katilo vidų, kai šūvis kelia grėsmę medžiotojų saugumui;

72.15. medžioti iš valties, kurioje nėra gelbėjimosi priemonių;

72.16. šaudyti iš valties joje stovint ar irkluotojo kryptimi;

72.17. šaudyti iš irklinės valties dviem medžiotojams, išskyrus atvejį, kai, išmetus iš valties du inkarus, iš jos medžioja du nusisukę vienas nuo kito medžiotojai;

72.18. šaudyti į plaukiojančius paukščius, išskyrus laukius, antis (tik medžiojant 11.3 punkte nurodytu būdu) ir nukritusius į vandenį sužeistus paukščius. Šaudamas į medžiojamąjį gyvūną, esantį vandens paviršiuje, medžiotojas turi užtikrinti, kad nuo vandens paviršiaus atšokę šratai nebus kam nors pavojingi;

72.19. šauti į vandens telkinio pakrantės pusę ar išilgai jos į paukščius, skrendančius žmogaus ūgio aukštyje;

72.20. lipti į valtį ar iš jos su užtaisytu medžiokliniu ginklu.

XI. MEDŽIOKLĖS TAISYKLIŲ VYKDYMO KONTROLĖ

  1. Medžioklės taisyklių reikalavimų laikymosi kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir policijos pareigūnai.

74. Šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai:

74.1. pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1-58.5 papunkčiuose nurodyti draudimai;

74.2. vengiama pasitikrinti blaivumą.

  1. NETEKO GALIOS:
  2. Asmenys, pažeidę Medžioklės taisykles, traukiami administracinėn, civilinėn ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatytatvarka.

77. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu. Asmenys, kurie tvarko asmens duomenis, privalo saugoti asmens duomenų paslaptį, jeigu šie asmens duomenys neskirti skelbti viešai. Ši pareiga galioja ir pasitraukus iš valstybės tarnybos, perėjus į kitas pareigas arba pasibaigus darbo sutartiniams santykiams.

Medžioklės Lietuvos Respublikos

teritorijoje taisyklių

1 priedas

 MEDŽIOJAMŲJŲ GYVŪNŲ APSKAITOS PAGAL PĖDSAKUS SNIEGE METODIKA

I SKYRIUS

APSKAITOS TIKSLAS

  1. Medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege (toliau – apskaita) tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimą, taip pat santykinę gausą, įvertintą kaip pėdsakų dažnumo indeksas, šalyje ir atskiruose jos regionuose.

II SKYRIUS

APSKAITOS VYKDYTOJAI, MARŠRUTO NUSTATYMAS IR APSKAITOS ŽEMĖLAPIO PARENGIMAS

 

  1. Apskaitos vykdytojai – medžioklės plotų naudotojai ir saugomų teritorijų direkcijos, atsakingos už gamtinio rezervato apsaugą ir tvarkymą.

3. Apskaita atliekama kasmet tuose pačiuose nuolatiniuose apskaitos maršrutuose, kurių po vieną ar keletą nustatoma kiekviename medžioklės plotų vienete ir gamtiniame rezervate, įskaitant rezervatus, esančius valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose (toliau – apskaitos teritorija), ir pažymima žemėlapyje. Jeigu gamtinis rezervatas, esantis valstybiniame parke ar biosferos rezervate, yra mažesnis kaip 100 ha, atskiras maršrutas tokiame rezervate nenustatomas, o jo plotas integruojamas į vykdomos apskaitos teritoriją greta esančiame medžioklės plotų vienete.

  1. Apskaitos vykdytojai, prieš pirmą kartą vykdydami apskaitą, sudaro nuolatinį apskaitos maršrutą (toliau – maršrutas) pagal šioje metodikoje nurodytus reikalavimus, o kitais kalendoriniais metais apskaitą vykdo tuo pačiu maršrutu.
  2. Reikalavimai maršrutui sudaryti:

5.1. maršruto forma – kreivė arba uždaras daugiakampis, kurio teritorijos siauriausia vieta yra ne mažiau kaip 1 km;

5.2. sudaromas maršrutas turi proporcingai apimti medžioklės plotų vienete vyraujančias miškų, krūmynų ir pelkių buveines (toliau – buveinės). Maršruto dalys gali būti nustatytos ir atvirais biotopais, jeigu būtina numatyti perėjimą iš nesusisiekiančių tiriamų buveinių plotų;

5.3 maršrutą rekomenduojama nustatyti miško kvartalinėmis linijomis, tačiau negalima nustatyti intensyviai naudojamais keliais (valstybinės reikšmės keliais: automagistralėmis, I–V kategorijos keliais, vietinės reikšmės viešaisiais keliais);

5.4. maršruto ilgis turi būti pasirenkamas toks, kad kiekvienam 1000 ha tiriamų buveinių būtų nustatyta ne mažiau kaip 5 km maršruto, tačiau rekomenduojama, kad bendras maršruto ilgis neviršytų 12 km viename medžioklės plotų vienete ar rezervate;

5.5. rekomenduojama vengti vietų, kur tikėtina, gali būti sutinkami palaidi naminiai šunys.

  1. Sudarytą maršrutą apskaitos vykdytojas nubrėžia ant žemėlapio, kuriame turi būti atvaizduoti šie elementai: miško, krūmynų ir pelkių plotai, miško kvartalinių linijų ir kelių tinklas, vandens telkiniai. Maršrutas žemėlapyje pažymimas raudona linija. Maršrutas gali būti nubrėžiamas ranka ant atspausdinto žemėlapio arba, naudojantis GIS technologijomis, iš anksto įbrėžiamas žemėlapyje ir atspausdinamas lauko darbams. Rekomenduojamas žemėlapio mastelis 1:10000 – 1:25000. Žemėlapis su pažymėtu maršrutu spausdinamas ant ne mažesnio kaip A4 formato popieriaus lapo. Žemėlapyje turi būti nurodyta (įrašyta ranka ar atspausdinta) ši informacija: savivaldybės (-ių) pavadinimas (-ai), medžioklės plotų vieneto arba gamtinio rezervato pavadinimas, apskaitos atlikimo data.

III SKYRIUS

APSKAITOMI MEDŽIOJAMIEJI GYVŪNAI, DAŽNUMAS, PROCEDŪRA IR DUOMENŲ SUTVARKYMAS

 

7. Gyvūnai, kurių pėdsakai registruojami: vilkas, lūšis, paprastasis šakalas, rudasis lokys, šernas, stirna, taurusis elnias, danielius, briedis, stumbras. Kartu registruojami ir naminių šunų pėdsakai. Žemėlapyje žymimos tik apskaitomų plėšriųjų žvėrių, naminių šunų ar stumbrų pėdsakų trajektorijos.

8. Apskaitą maršrutuose būtina atlikti vieną kartą per medžioklės sezoną esant tinkamoms sąlygoms gruodžio–kovo mėnesiais Konkretų laiką pasirenka apskaitos vykdytojas, kai yra ištisinė sniego danga, atsižvelgiant į šioje metodikoje nustatytus reikalavimus sniego dangai.

  1. Apskaita viename maršrute (visame jo ilgyje) turi būti atlikta per vieną dieną. Nepavykus užbaigti apskaitos per vieną dieną, apskaita kartojama iš naujo kitą dieną.
  2. Apskaita atliekama tik, jeigu sniego danga ir oro sąlygos atitinka šiuos požymius:

10.1. sniego danga ištisinė ir nesuledėjusi, ir ne senesnė kaip 72 val., bet ne šviežesnė kaip 24 val.;

10.2. po snygio nebuvo vėjo ir sniegas nebuvo pustomas;

10.3. apskaitos metu nesninga arba sninga tik tiek, kad tai neturės įtakos apskaitos kokybei.

11. Medžioklės plotų naudotojas informaciją apie pradedamą vykdyti apskaitą praneša pateikdamas informaciją elektronine forma, prieiga prie kurios skelbiama tinklalapio http://vstt.lrv.lt rubrikos „Biologinės įvairovės apsauga“ skiltyje „Žvėrių apskaita“.

  1. Apskaita atliekama einant pėsčiomis arba šliuožiant slidėmis. Draudžiama apskaitą atlikti naudojant transporto priemones.
  2. Atliekant apskaitą būtina turėti: apskaitos dokumentus: maršruto žemėlapį (žemėlapius) ir nustatytos formos apskaitos anketą (pridedama), skaitmeninį fotoaparatą arba fotografuojantį telefoną, kuriame yra laiko registravimo funkcija, liniuotę ar ruletę pėdsakų dydžiui išmatuoti, apie 10×10 cm dydžio popieriaus lapelių pėdsakų numeriui užrašyti ir rašiklį (rekomenduojama mėlynai rašantis).

14. Pradėdamas apskaitą, apskaitos vykdytojas apskaitos anketoje užrašo datą, laiką, maršruto numerį (jeigu medžioklės plotų vienete ar rezervate nustatyta daugiau kaip vienas maršrutas), nurodo meteorologines sąlygas, savo vardą ir pavardę, kontaktinę informaciją. Pritrūkus vietos įrašams viename lape, imamas naujas apskaitos lapas, apskaitos anketos I dalyje nurodytina pagrindinė informacija pakartojama. Apskaitos anketos II dalis pildoma tęsiant pėdsakų numeraciją toliau.

15. Aptikęs kiekvieną pėdsakų grandinę, kuri kerta apskaitos maršrutą, arba, kad žvėrių eita tuo pačiu keliu, kuriuo vykdoma apskaita, apskaitos vykdytojas:

15.1. apskaitos anketoje įrašo pėdsako numerį, pradėdamas nuo 1, ir nurodo identifikuoto gyvūno rūšį;

15.2. pėdsakus priskyręs kuriai nors apskaitomų plėšriųjų žvėrių rūšiai, naminiam šuniui ar stumbrui, žemėlapyje brūkšnine linija pažymi pėdsakų trajektoriją, nurodo judėjimo kryptį, pažymi pėdsakų numerį, kuris atitinka apskaitos anketoje nurodytą eilės numerį;

15.3. nustatęs, kad keletas tos pačios rūšies individų maršrutą kirto vienu taku, jų pėdsakus registruoja kaip vieną pėdsaką, suteikdamas vieną numerį apskaitos anketoje, įrašydamas joje vieną eilutę;

15.4. nustatęs. kad keletas tos pačios rūšies individų maršrutą kirto aiškiai matomomis atskiromis pėdsakų trajektorijomis, jų pėdsakus registruoja kaip atskirus pėdsakus, suteikdamas jiems atskirus numerius apskaitos anketoje, įrašydamas joje atskiras eilutes;

15.5. įtaręs, kad tuo pačiu pėdsaku skirtingomis kryptimis praėjo individų grupė, seka pėdsakais, kol nustato tikėtiną individų skaičių. Jeigu pėdsakų grandinę paliko didelė kanopinių žvėrių grupė, apskaitos vykdytojas gali intuityviai nuspręsti, kiek buvo individų. Tais atvejais, kai spėjama, kad individai ar jų grupės skirtingomis kryptimis praėjo tuo pačiu pėdsaku, apskaitos vykdytojas patikrina šią aplinkybę pasitraukdamas nuo maršruto iki pėdsakų išsiskyrimo vietos. Pasitvirtinus spėjimui, anketoje pėdsakams suteikiami atskiri numeriai (taip žymima net, jei vykdytojas mano, kad abiem atvejais būta to paties individo ar jų grupės);

15.6. pėdsakus priskyręs kuriai nors apskaitomų plėšriųjų žvėrių rūšiai, naminiam šuniui ar stumbrui, kiek galima tiksliau nustato pėdsakus palikusių individų skaičių (jeigu reikia patikslinti, galima pasitraukti nuo maršruto iki pėdsakų išsiskyrimo vietos) ir įrašo į apskaitos anketąžemėlapyje pažymi pėdsakų trajektoriją ir judėjimo kryptį;

15.7. pėdsakus priskyręs kuriai nors apskaitomų plėšriųjų žvėrių rūšiai, stumbrui ar naminiam šuniui, pėdsakus nufotografuoja ir į apskaitos anketą įrašo fotografavimo laiką 5 minučių tikslumu.

  1. Fotografuojant pėdsakus turi būti:

16.1. fotografuojamas pėdsakas, geriausiai atitinkantis identifikuojamos rūšies požymius;

16.2. fotografuojama: vienas atskiras pėdsakas atspaudo ir pėdsakų grandinės vaizdas;

16.3. fotografuojama iš viršaus, prie pėdsako pridėjus liniuotę ar ruletę pėdsako dydžiui nustatyti ir lapelį, ant kurio prieš tai užrašomas pėdsako numeris, atitinkantis nurodomą apskaitos anketoje.

17. Baigęs apskaitą, apskaitos vykdytojas pasirašo apskaitos anketoje ir ne vėliau kaip per 10 dienų visus apskaitos dokumentus perduoda Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – tarnyba) elektronine forma, prieiga prie kurios skelbiama tarnybos tinklalapio (http://www.vstt.lt) rubrikoje „Žvėrių apskaita“, prieš tai juos sutvarkęs pagal šiuos reikalavimus:

17.1. maršruto žemėlapis (žemėlapiai) ir apskaitos anketa (anketos) skenuojami spalvoto skenavimo režimu arba fotografuojami skaitmeniniu fotoaparatu ar fotografuojančiu telefonu. Maršruto žemėlapis (žemėlapiai) ir apskaitos anketa (anketos) išsaugomi .pdf arba .jpg formatu. Išsaugant šiuos elektroninius dokumentus, nurodomas medžioklės plotų vieneto arba gamtinio rezervato pavadinimas ir apskaitos metai, pavyzdžiui, „Girele 2018.jpg“;

17.2. pėdsakų nuotraukos išsaugomos .jpg formatu. Pėdsakų nuotraukos elektroninio dokumento pavadinime nurodoma nuotraukos padarymo data, laikas ir pėdsakų numeris, atitinkantis nurodytą apskaitos anketoje, pavyzdžiui, „2018-02-20 12-45 Nr. 13.jpg“;

17.3. apskaitos anketos (arba anketų, jeigu buvo užpildyta daugiau nei viena anketa) duomenys suvedami į vieną elektroninę formą, prie kurios prieiga skelbiama tarnybos tinklalapio rubrikoje „Žvėrių apskaita“;

17.4 apskaitos anketos, žemėlapiai ir apskaitomų plėšriųjų žvėrių, stumbrų ar naminių šunų pėdsakų nuotraukos įkeliami kaip priedai elektroninėje formoje.

  1. Apskaitos duomenis analizuoja tarnyba. Analizuojant apskaitos duomenis pirmą kartą, įskaitmeninami maršrutai, apskaičiuojamas jų ilgis kilometrais. Kasmet iki gegužės 1 d. tarnyba apskaičiuoja kiekvienos žvėrių rūšies pėdsakų dažnumo indeksus šalies mastu ir atskirose apskrityse ir paskelbia juos tarnybos interneto tinklalapyje:

18.1. 1 km pėdsakų maršruto, kuris nustatomas aptiktų pėdsakų skaičių padalijus iš maršruto ilgio;

18.2. 1 km pėdsakų maršruto per 24 val., kuris nustatomas aptiktų pėdsakų skaičių padalijus iš maršruto ilgio ir parų, praėjusių po sniego iškritimo, skaičiaus.

19. Tarnyba, atlikusi duomenų analizę, apie medžioklės plotų naudotojus, kurie neatliko apskaitos arba nepateikė jos duomenų, informuoja AAD.

MEDŽIOKLĖS LAPŲ REGISTRAVIMO IR ŽYMĖJIMO APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTE PRIE APLINKOS MINISTERIJOS TVARKOS APRAŠAS

  1. Medžioklės lapų registravimo ir žymėjimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašas nustato medžioklės lapų pateikimo Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) registravimo ir žymėjimo specialiu spaudu AAD procedūrą.
  2. Medžioklės plotų naudotojas pagal medžioklės lapo pavyzdinę formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 81 „Dėl medžioklės dokumentų formų patvirtinimo“, atsispausdina reikalingą medžioklės lapų kiekį, sunumeruoja juos eilės tvarka, pažymi kiekvieną medžioklės lapą medžioklės plotų naudotojo antspaudu (jei medžioklės plotų naudotojas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą) ir tiesiogiai atvykęs pateikia juos AAD. Rekomenduojama nurodytu būdu paruošti ir į AADdėl įregistravimo kreiptis vieną kartą dėl visam medžioklės sezonui reikalingų medžioklės lapų įregistravimo.
  3. AADdarbuotojas tą pačią darbo dieną medžioklės plotų naudotojo pateiktus medžioklės lapus įregistruoja Medžioklės lapų registre, nurodydamas medžioklės lapų registravimo datą, medžioklės plotų naudotojo pavadinimą, registruojamų medžioklės lapų kiekį, jų numerius ir pažymi kiekvieną medžioklės lapą specialiu spaudu, kuriame yra įrašas „Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.Medžioklės lapas įregistruotas“, ir grąžina juos medžioklės plotų naudotojui.

______________

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje

taisyklių

9 priedas

SUMEDŽIOTO VILKO MĖGINIŲ PAĖMIMO, SAUGOJIMO, PERDAVIMO TYRIMUI IR GRĄŽINIMO INSTRUKCIJA

  1. Medžioklės vadovas ir vilką sumedžiojęs medžiotojas užtikrina, kad mėginiai būtų paimti pagal šią instrukciją kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas po vilko sumedžiojimo, išskyrus iltinį dantį, kuris gali būti išimamas vėliau.
  2. Paimami šie sumedžioto vilko mėginiai:

2.1. jeigu buvo sumedžiotas patinas – apytikriai 3×3 cm skeletinių raumenų gabalėlis genetiniams tyrimams ir iltinis dantis iš apatinio žandikaulio tikslaus amžiaus nustatymui pagal šio danties šaknies nuopjovą. Iltinis dantis iš žandikaulio gali būti išimamas medžioklės trofėjaus paruošimo metu;

2.2. jeigu buvo sumedžiota patelė – tokie patys mėginiai, kaip patino atveju, papildomai paimant gimdą.

  1. Kiekvienas paimtas mėginys supakuojamas į atskirą skysčiams nepralaidų skaidrų maišelį. Vieno individo visi mėginiai sudedami į išorinį skysčiams nepralaidų maišelį, į kurį taip pat įdedama kortelė su šiais duomenimis, užrašytais vandeniui atspariu rašikliu: savivaldybės ir medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo sumedžiotas vilkas, pavadinimai, sumedžiojimo data, vilką sumedžiojusio medžiotojo vardas, pavardė ir telefono numeris, vilko lytis ir vertinamas amžius. Jeigu buvo sumedžiotas daugiau nei vienas vilkas, visų individų mėginiai supakuojami atskirai laikantis tokių pačių supakavimo reikalavimų.
  2. Iki perdavimo mėginiai laikomi šaldiklyje.
  3. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos įgaliotas atstovas (toliau – atstovas) priima mėginius iš jų saugojimo vietos ne vėliau kaip per mėnesį po vilkų medžioklės sezono pabaigos, suderinęs tikslų laiką ir vietą su vilką sumedžiojusiu medžiotoju. Priimdamas mėginius, atstovas išduoda pažymą apie priimtus mėginius, kurioje nurodo, kas, iš ko ir kokios sudėties mėginius priėmė, kurioje taip pat pateikiama informacija apie atstovo įsipareigojimą grąžinti medžiotojui sumedžioto vilko iltinį dantį. Atstovas išduodamą pažymą patvirtina parašu.
  4. Po tyrimo sumedžioto vilko iltinis dantis grąžinamas medžiotojui per 3 mėnesius nuo mėginių perdavimo vietoje, iš kurios mėginiai buvo paimti. Atstovui ir medžiotojui susitarus, iltinis dantis gali būti grąžinamas abiem pusėms patogiu laiku sutartoje vietoje. Iltinio danties grąžinimas medžiotojui patvirtinamas pažyma, kurioje nurodoma, kas, kam ir kokios sudėties mėginius grąžina. Atstovo parengtą pažymą, įsitikinęs joje nurodytų duomenų teisingumu, medžiotojas patvirtina parašu.

______________

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių

10 priedas

PRANEŠIMŲ APIE VILKŲ, LŪŠIŲ IR RUDŲJŲ LOKIŲ BUVIMĄ REGISTRAVIMO VISUS METUS INSTRUKCIJA

  1. Pranešimų apie vilkų, lūšių ir rudųjų lokių buvimą registravimo visus metus instrukcija (toliau – instrukcija) skirta sukaupti duomenų populiacijos erdvinio paplitimo (arealą) nustatymui, populiacijos dydį (vilkų šeimų ir reprodukcijos atvejų skaičių) ir kitus populiacijos parametrus, būtinus priimti pagrįstus sprendimus dėl vilkų populiacijos valdymo. Instrukcija taikoma ir faktų apie kitus didžiuosius plėšrūnus registravimui.
  2. Ši instrukcija netaikoma teikiant informaciją:

2.1. apie vilkų sumedžiojimą. Pranešimai apie vilkų sumedžiojimą teikiami pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, 28 punktą, pildant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3 priede numatytą pranešimą;

2.2. apie sniege rastus vilkų, lūšių ir rudųjų lokių (toliau – didieji plėšrūnai) pėdsakus, kai medžioklės plotų naudotojai nuolatiniuose apskaitos maršrutuose atlieka medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege. Šiuo atveju informacija teikiama pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 5 priede nustatytą tvarką.

  1. Pagal šią instrukciją registruojami bet kokie didžiųjų plėšrūnų buvimo laisvėje konkrečioje vietoje faktai, ypač šie: žuvusių didžiųjų plėšrūnų individų radimas, gyvų didžiųjų plėšrūnų stebėjimas, staugimas, teritorijos žymėjimas ir kitokie didžiųjų plėšrūnų individų teritorinio elgesio požymiai, paliktų pėdsakai, ūkinių gyvūnų ar naminių augintinių užpuolimas, didžiųjų plėšrūnų papjautų laukinių gyvūnų liekanų aptikimas. Registruojant tokius faktus, užpildoma šios instrukcijos priedėlyje nurodyto turinio anketa ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po didžiųjų plėšrūnų stebėjimo fakto pateikiama Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – tarnyba). Anketa pildoma tik elektroniniu formatu, prieiga prie jos skelbiama tarnybos tinklalapio rubrikoje „Žvėrių apskaita“.
  2. Kiekvienam registruojamam faktui užpildoma atskira elektroninė anketa. Jeigu yra, prie anketos pridedamos nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų elektroninės laikmenos – įrodymai, pagrindžiantys registruojamą faktą.
  3. Didžiųjų plėšrūnų buvimo faktų registravimo visus metus atnaujintą statistiką su pranešimų žemėlapiu tarnyba skelbia tarnybos tinklalapio rubrikoje „Žvėrių apskaita“ ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius, o vieną kartą per metus iki gegužės 1 d. – didžiųjų plėšrūnų buvimo faktų registravimo visus metus rezultatų analizę, nurodydama atitinkamai rūšiai specifinius populiacijos rodiklius (vilkų – šeimų skaičių, lūšių – patelių su jaunikliais, rudųjų lokių – individų skaičių).
  4. Pateiktose elektroninėse anketose esantys asmens duomenys naudojami anketoje pateikiamai informacijai patikslinti ir saugomi 1 metus. Pasibaigus šiam terminui, asmens duomenys sunaikinami teisės aktų nustatyta tvarka.

______________

Pranešimų apie vilkų, lūšių ir rudųjų lokių buvimą

registravimo visus metus instrukcijos

priedas

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje

taisyklių

11 priedas