Klaipėdos ir Šilutės rajone ūkininkų galvijų bandas terorizuojantys probleminiai vilkai iš Kelvėtų miško gali pridaryti daugiau bėdų savo gentainiams, nes nėra jokios garantijos, kad nesuteikus leidimo juos „išimti iš gamtos“, gali prasidėti neteisėta vilkų medžioklė.

„Aš pats to daryti nesiruošiu, bet neatmetu galimybės, kad kiti ūkininkai tiek kantrybės jau nebeturi“, – „Agroetai“ sakė Klaipėdos rajone 200 pieninių galvijų bandą laikantis ir nuo vilkų jau nukentėjęs Mindaugas Žąsytis.

Vilkai apylinkių ūkininkų valdas terorizuoja jau nuo gegužės 8 d., kai buvo papjauti pirmieji jautukai. „Vilkai juos sudorojo 10 metrų nuo fermos. Jautukams buvo išdraskytos sėklidės. Jų nedomino vien tik noras paėsti“, – pasakojo M. Žąsytis.

Į įvykio vietą atskubėjęs VDU Žemės ūkio akademijos miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkas Petras Adeikis, tyrinėjantis stambiuosius plėšrūnus, termokamera nufilmavo, kad trijų vilkų gauja visiškai nesidomi laukiniais gyvūnais.

Nakties metu filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuota, jog plėšrūnai absoliučiai nesidomi kiškiais ir stirnomis, o traukia tiesiai prie karvių bandos.

Ketvirtas galvijas buvo papjautas naktį iš gegužės 20 d. į gegužės 21-ąją. Tie patys vilkai vėliau papjovė penktą gyvulį, o Klaipėdos ir Šilalės rajonų sankirtoje dar šį savaitgalį ta pati vilkų gauja sudorojo vienerių metų telyčią. Tokiu būdu probleminių vilkų aukų skaičius išaugo iki šešių.

Pienines karves augina ne dėl kompensacijų

Paklaustas, ar tikisi gauti kompensaciją už papjautus galvijus, M. Žąsytis šiek tiek pyktelėjo.

„Turiu nemažą pieninių karvių bandą, kurioje yra Holšteinų ir Lietuvos juodmargių veislių karvės. Bet jas juk auginu ne dėl kompensacijų“, – pabrėžė ūkininkas.

Jo teigimu, mokslininkai žaibiškai reagavo į įvykius Klaipėdos rajone. Vilkų elgesį jie pripažino kaip netipinį, todėl įvardijo vilkų gaują kaip probleminę.

„Kreipėmės į visas institucijas, kad probleminius vilkus išimtų, bet galutinėje instancijoje, Aplinkos apsaugos agentūroje (AAA), tas klausimas vilkinamas. Gal ten dirba „Baltijos vilko“ draugai“, – svarstė žemdirbys.

Jis neprieštarauja, kad plėšrūnai būtų saugomi. Esą keli miško sanitarai reikalingi, tačiau jie neturi terorizuoti ūkių. „Deja, leidimo išimti probleminius vilkus laukiame jau antrą savaitę. Kiek dar kentėsime, – akcentavo M. Žąsytis. – Ar nebus taip, kad patyliukais tuos vilkus pradės išiminėti patys ūkininkai. Tada nukentės ir niekuo dėti vilkai“.

Aplinkosaugininkai saugo net probleminius vilkus?

„Agroetai“ pasikalbėjus su keliais specialistais, jie nurodė, kad klausimo sprendimą vilkino AAA darbuotojas Darius Mikelaitis.

„Agroetai“ susisiekus su juo telefonu, D. Mikelaitis nedaugžodžiavo. „Leidimas dabar guli ant Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus stalo. Klausimas nėra vilkinamas. Dėl kitko kreipkitės į agentūros viešųjų ryšių specialistę Liną Gaidžiūnaitę“, – nurodė D. Mikelaitis.

Pirmadienio popietę ji „Agroetai“ pranešė, kad klausimu pasidomės ir informuos.

Savo ruožtu „Agroeta“ primena, kad kitas probleminis vilkas Ukmergės rajone gegužės 17 d. atakavo ūkininką. Jis iki šiol iš gamtos nėra išimtas, todėl kyla pavojus ir kitiems žmonėms.

„Šiuo metu Ukmergės rajono savivaldybės administracija atlieka administracines procedūras, pagal teisės aktų reikalavimus, kad būtų galima kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimo paimti iš gamtos vilką“, – taip „Agroetai“ praėjusį antradienį rašė Ukmergės r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Adomavičienė.

Praėjus beveik savaitei ir pasidomėjus, kaip sekasi „išimti“ žmogų užpuolusį vilką iš gamtos, N. Adomavičienė tikino, jog dabar laukiama medžiotojų pritarimo.

„Kai tik jį gausime, rašysime raštą Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri per 10 dienų turės pateikti atsakymą dėl vilko išėmimo iš gamtos galimybės“, – sakė N. Adomavičienė.

„Agroetai“ ji pripažino, kad biurokratinės procedūros labai ilgos ir, galbūt, tokiais atvejais pakaktų AAA vienašališko sprendimo.

„Tačiau dabar kitaip elgtis mes negalime, nes vadovaujamės nustatyta tvarka“, – kalbėjo N. Adomavičienė.

Mokslininkas: turėtų būti mažiau biurokratinių kliūčių

Plėšrūnų elgseną tyrinėjantis VDU kaip tik šiuo metu įgyvendina Lietuvos mokslų tarybos inicijuotą projektą „Vilko ekologijos tyrimai“, kurio vienas iš uždavinių – ištirti vilkų daromos žalos gyvulininkystei dėsningumus.

Mokslininkas Petras Adeikis teigia, kad turėtų būti lankstesnė, ne tokia biurokratiška leidimų išdavimo tvarka, siekiant sumedžioti probleminius vilkus.

„Tam turėtu būti lankstesnė sistema išduodant specialius leidimus, o ne biurokratiškai pasižiūrima į problemą ir laukiant jos sprendimo 10 dienų“, – akcentuoja P. Adeikis.

Pasak jo, jei leidimas bus išduotas, probleminiai vilkai bus medžiojami juos tykojant, nes kiti būdai gali tik pakenkti.

„Varominių medžioklių metu yra reguliuojamos vilkų populiacijos dydis, bet tai neišsprendžia probleminių vilkų klausimo, – sako P. Adeikis. – Netgi daugiau, tai gali būti žalinga, nes varominių medžioklių metu gali būti sumedžiojami vilkai, kurie bijo žmonių, o ne tie, kurie maitinasi prie žmonių gyvenviečių ūkiniais gyvuliais ir augintiniais. Todėl reikalinga atrankinė medžioklė, kurios metu čia ir dabar išimami probleminiai vilkai“.