TROFĖJŲ VERTINIMAS: SISTEMA, REIKŠMĖ, TAIKYMAS

Trofėjų vertinimas tikriausiai yra vienas seniausių medžiotojų varžymosi būdų. Žmonės medžiojo dar tada, kai apie trofėjus nebuvo jokios kalbos, bet kažkuriuo žmonijos vystymosi etapu laimikis nebebuvo vien tik maistas. Vienu momentu jis tapo prestižo reikalu. Prestižo pagrindas buvo konkretaus individo – medžiotojo – gebėjimas sumedžioti didžiausią, galingiausią gyvūną.

Čia ir yra trofėjų vertinimo ištakos, tik tada ekspertai buvo gentainiai, geriausi kaimyninių genčių medžiotojai ir kariai. Dabar žmonės mokosi, kad gautų teisę įvertinti medžioklės trofėjus pagal standartizuotą sistemą, ir tai nebėra tik prestižo klausimas. Taip gaunama svarbi informacija apie medžiojamųjų gyvūnų populiacijas ir jų kokybę regione, šalyje, pasaulyje.

Trofėjų vertinimo sistemos 
Dvi populiariausios medžioklės trofėjų vertinimo sistemos yra Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) metodika bei Tarptautinio safario klubo (SCI) sistema. Dar yra Boone and Crockett Club Šiaurės Amerikos trofėjų vertinimo sistema. Šį klubą 1887 metais įsteigė Theodore’as Rooseveltas. Afrikos medžiojamųjų gyvūnų trofėjai vertinami pagal britų taksidermininko Rowlando Wardo principus. Europoje daugiausia vadovaujamasi CIC metodika, kurią sukūrė vengrų medžioklės žurnalistas Herbertas Nadleris. Jis pirmasis aprašė tauriojo elnio ragus pagal konkrečią, paties sudarytą matavimų formulę. Tarptautinėje Berlyno medžioklės parodoje 1937 metais formulė buvo papildyta ir patvirtinta CIC. Po 18 metų vėl patobulinta, ji toliau naudojama trofėjų vertinimo ekspertų visoje Europoje ir kitur. Paskui, nustačius, kad vertinant kai kuriuos kriterijus kelios šalys vis labiau tolsta nuo bendro standarto ir todėl kyla sunkumų lyginant rezultatus, 2009 metais sistema nuodugniai peržiūrėta ir atnaujinta.

Kas yra CIC? 
Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos taryba yra politiškai nepriklausoma pelno nesiekianti organizacija, kurios pagrindiniai tikslai įtraukti į pavadinimą. Kad juos pasiektų, CIC populiarina tvarų medžioklės išteklių naudojimą, laukinių gyvūnų ir buveinių saugojimą, vietos bendruomenių ir tradicijų puoselėjimą, įskaitant medžioklės įvairovę. CIC atlieka didelį mokslinį ir edukacinį darbą, pabrėždama, kad tik tvariai naudojantis gamtos ištekliais, kaupiant žinias, kontroliuojant medžioklę ir kovojant su brakonieriais bus galima išgelbėti gamtos turtus tolesnėms kartoms.

CIC trofėjų vertinimo sistema 
CIC trofėjų vertinimo taryba koordinuoja vyresniųjų tarptautinių ekspertų ir sertifikuotų CIC ekspertų darbą, kurio priežiūrą atlieka nacionalinės kategorijos vertintojai, vadovaudamiesi CIC leidžiamu Eksperto vadovėliu. Naujausią jo versiją ekspertai gauna organizacijos interneto svetainėje, pasinaudodami suteikta prieiga. Taip pat CIC turi savo trofėjų vertinimo duomenų bazę. CIC trofėjų vertinimo sistema sukurta siekiant įvertinti įvairių medžiojamųjų rūšių gyvūnų trofėjus, kaupti informaciją ir lyginti parametrus. Trofėjų ekspertai savo darbe remiasi matavimų ir taškų skaičiavimo taisyklėmis. Jos sukurtos tam, kad trofėjai būtų vertinami pagal vienodus parametrus, o gauti duomenys būtų palyginti pagal metus, regionus ir valstybes, konstatuojant galimus gamtos pokyčius ir trofėjų kokybės kaitą. Centriniame biure laikoma informacija apie trofėjų vertinimo rezultatus kol kas prieinama tik paprašius. Lietuvoje yra 6 vyresnieji tarptautiniai ekspertai, 26 CIC sertifikuoti trofėjų vertintojai ir keliasdešimt kitų kategorijų vertintojų. Parodose atlikti vertinimai turi būti įvesti į CIC duomenų bazę. Iki šiol nebuvo nustatyta, kaip dažnai vertintojai turi dalyvauti parodose ar kiek trofėjų įvertinti, bet kas trejus metus jie turi atnaujinti sertifikatą. Šiuo metu CIC vyksta diskusija, bet greičiausiai vertinant ekspertų tinkamumą bus atsižvelgiama į darbo rezultatyvumą ir kokybę.

Esminiai vertinimo klausimai 
CIC trofėjų vertinimo sistema nėra statiška. Pavyzdžiui, neseniai pakeista rago šakos apibrėžtis. CIC valstybėms narėms pasiūlius, gali būti pakeisti įvairūs trofėjų vertinimo kriterijai. Vienas pagrindinių vertinimo principų – abejojant reikia visada priimti sprendimą trofėjaus naudai, t. y. pakeliant, o ne sumažinant taškus. Anksčiau, skaičiuojant tauriojo elnio ar briedžio ragų šakas, jomis laikytos visos ilgesnės nei 2 cm ataugos, kurių pagrindas siauresnis nei ilgis (1 pav.). Šioje nuotraukoje matyti sena vertinimo apibrėžtis. Pakeitus šakos apibrėžtį, tais atvejais, kai šaka ilgesnė nei 2 cm, bet pagrindas už ją platesnis, ieškoma vietos, kuri yra žemiau nei 2 cm nuo šakos viršūnės ir kurios plotis mažesnis nei šakos ilgis iki šios vietos. Jeigu tokią vietą rasti pavyksta, šaka įskaitoma (2 pav.).

Kitas klausimas, priimtas per pastaruosius kelerius metus, atvėrė galimybę taurųjį elnią su nestandartiniu trofėjumi sumedžiojusiems medžiotojams. Anksčiau pagal CIC metodiką nebuvo vertinami ragai, kuriems trūksta dviejų pagrindinių elementų (pavyzdžiui, ragai neturi vienos tarpinės šakos ir vienos akinės šakos arba abiejų tarpinių šakų). Dabar matuojami ir tokie ragai, nevertinami tik ypač netipiški atvejai. Pavyzdžiui, vertinant tauriojo elnio ragus, kurių nė vienas neturi vainiko, nustatant H2 (rago kamieno apimtis po karūna) atskaitos tašku pasirenkamas vidurys tarp tarpinės šakos ir kamieno pabaigos (3 pav.). Arba, jeigu abu ragai neturi tarpinės šakos, matuojama ploniausia vieta tarp akinių šakų ir vainiko, ir šis matmuo naudojamas du kartus – ir kaip viršutinė, ir kaip apatinė kamieno apimtis. Elnio karūnai vertinti dabar parengta tikslesnė lentelė su šakų skaičiumi, ilgių klasėmis, kiek ir už ką taškų reikia duoti – be jokių nukrypimų, paklaidų ir nesusipratimų.

Viena esminių naujovių CIC trofėjų vertinimo praktikoje yra sutrumpintas trofėjų džiūvimo periodas. Anksčiau nuo trofėjaus, kurį vertinant reikia sverti, parengimo iki vertinimo turėjo praeiti bent trys mėnesiai, o dabar reikia laukti tik vieną mėnesį, ir tai taikoma visiems trofėjų tipams. Sumedžiojus trofėjus būna natūraliai drėgnas. Apdorotas jis dar labiau prisigeria vandens ir tampa sunkesnis. Pasiūlius sutrumpinti šį periodą buvo atliktas tyrimas: kelios dešimtys vienu metu nuvirtų trofėjų laikyti vienoje patalpoje, vienodomis sąlygomis. Kas antrą dieną visi ragai buvo sveriami, gauti rezultatai užrašomi. Per pirmas dvi savaites svoris krinta greitai, o trečią ir ketvirtą savaitę svorio mažėjimas sulėtėja. Toliau svoris svyruoja minimaliai, tai priklauso nuo oro drėgmės patalpoje. Apibendrinusi šio tyrimo duomenis CIC nusprendė pakeisti laukimo periodą į vieną mėnesį. Atsižvelgtina į tai, kad trofėjaus svoris priklauso ir nuo to, kur jis laikomas – drėgname rūsyje mėnesį stovėję ragai vis tiek bus daug sunkesni už tuos, kurie laikyti prie radiatoriaus.

Kalbant apie stirninų trofėjus, priimti šakų ilgio vertinimo pokyčiai. Dabar už kiekvieną šoninę šaką, ilgesnę nei 5 cm, duodama pusė taško (maksimaliai iš viso 2 taškai).
Toliau nebebus vertinami elninių, muflonų ir kitų kanopinių trofėjai su iškamšomis. Pasak SCI ir Rowlando Wardo sistemos trofėjų eksperto Gedimino Vaitiekūno, pagrindinė to priežastis – galimybė paveikti ragų skėtros ir kitus parametrus, kuriuos galima užmaskuoti uždengiant iškamšos galvą oda ir kitais būdais.
CIC išplėtė vertinamų gyvūnų rūšių sąrašą, įtraukdama ir ne Europoje medžiojamus gyvūnus.
Taip pat prieš trejus metus priėmė sprendimą išimti iš pripažintų trofėjų sąrašo vilko ir lūšies kailius, nes juos pernelyg lengva dirbtinai padidinti – ištempti. Nustatyti tokį įsikišimą sunku, o kontroliuoti praktiškai neįmanoma. CIC netoleruoja tokių manipuliacijų, todėl trofėjai iš sąrašo buvo pašalinti. Jų vertinimo metodika ir kriterijai išliko, ir kiekvienos šalies ekspertams vadovaujanti organizacija turi teisę pasirinkti, ar toliau vertinti kailius. Tarp kitko, vilko kailis Lietuvoje yra trofėjų sąraše.

Prieš 4 metus buvo padidintas taškų, kurių reikia, kad vilko trofėjus gautų medalį, skaičius. Iki šiol – paradoksalu – taškų reikėjo surinkti visai nedaug. Net nedidelis vilkas galėjo pasiekti bronzos medalio slenkstį! Dabar norint surinkti daugiau taškų ir gauti medalį už vilką reikia sumedžioti suaugusį egzempliorių.

Dar viena naujovė susijusi su gyvūnais, kurių kaip trofėjus vertinama kaukolė. Anksčiau, jeigu skruosto kaulo lankas buvo nulūžęs ar sugadintas šaunant, kaukolė nebuvo vertinama. Pagal naujas taisykles vertinti įmanoma: matuojama naudojant tai, kas liko nuo skruosto kaulo. Klijuoti ar kitaip tvirtinti trūkstamas dalis neleidžiama.

Apie visas naujienas CIC informuoja vyresniuosius ekspertus, o šie viską perduoda savo šalies kolegoms.

Vilkas įtrauktas į pavasarinėms apžiūroms privalomą trofėjų sąrašą 
2018 metais vilko kaukolė įtraukta į trofėjų sąrašą, kurį privaloma pateikti pavasarinėms trofėjų apžiūroms. Pasak vyresniojo tarptautinio trofėjų eksperto Antano Truskausko, šis sprendimas priimtas edukaciniais tikslais: peržiūrint visų praėjusį sezoną sumedžiotų vilkų kaukoles, vertinant amžių, dantų ir kaulų būklę galima susidaryti platesnį populiacijos vaizdą. Be to, A. Truskauskas papasakojo, kad sumedžiojęs vilką medžiotojas turi ne tik apie tai pranešti ir užpildyti dokumentus, bet ir paimti patino raumenų audinių mėginį, o patelės – gimdą. Mėginiai turi būti laikomi šaldiklyje. Apdorojus trofėjų turi būti išimta viena iltis. Paskui Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos įgaliotasis atstovas atvyksta pas medžiotoją ir parengęs perdavimo– priėmimo aktą paima audinio mėginį bei iltį. Mėginiai vežami į Aleksandro Stulginskio universitetą, kur atliekami tyrimai. Pagal ilties pjūvį nustatomas vilko amžius, o pagal audinių mėginį – ar jis neturi šuns genų. Baigus visus testus, trofėjaus savininkas gali atgauti savo vilko iltį ir įklijuoti ją į kaukolę.

Kaip siūloma keisti kriterijus?
Trofėjų vertinimo tarybos susirinkimuose dalyvauja vyresnieji tarptautiniai ekspertai iš valstybių narių. Šiuo metu pasaulyje tokių 50. Jeigu kokia valstybė turi minčių, kaip keisti trofėjų vertinimo standartus ir būdus, jos atstovai patys ar kartu su kolegomis iš kitų šalių parašo paraišką ir idėją pagrindžia. Prieš susirinkimą siūlymas išsiunčiamas visoms šalims narėms ir aptariamas artimiausiame Trofėjų vertinimo tarybos posėdyje. Ne visada tai yra vieno susirinkimo klausimas, kartais naujoves priimti gali ir užtrukti.

Kaip tapti trofėjų ekspertu? 
Svarbiausia – motyvacija. Paraiška siunčiama Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai (LMŽD). Kandidatas turi dalyvauti keliose pavasarinėse trofėjų apžiūrose paties pasirinktame rajone, paskui jis kartu su esamais ekspertais turi dirbti keliose trofėjų parodose. Ekspertai padaro išvadas apie būsimo vertintojo darbą, tada laikomas egzaminas ir gaunamas sertifikatas.

Skatina rengti parodas
Pasak A. Truskausko, atskirų medžiotojų būrelių iniciatyva rengti regionines ir vietines trofėjų parodas yra labai skatintina, nes per tokias ekspozicijas, seminarus ir atviras paskaitas medžiotojai turi progą ugdyti visuomenę, pateikti teisingą informaciją apie tai, kas yra medžioklė ir kokia jos reikšmė.

Kas vertinama Lietuvoje?
Lietuvoje pagal CIC metodiką vertinami tokie medžioklės trofėjai: briedžių, tauriųjų elnių, danielių, stirninų ragai, šernų iltys, vilko kaukolė ir kailis, lapių, barsukų ir mangutų kaukolės. Atskiri ekspertai turi teisę vertinti užsienyje sumedžiotų gyvūnų trofėjus.

Ginčai su trofėjaus savininku 
Kartais pasitaiko situacijų, kai trofėjaus savininkas nesutinka su eksperto išvada. Jeigu medžiotojo prieštaravimai pagrįsti, kiekvienas trofėjus gali būti vertinamas iš naujo. Ekspertai irgi žmonės rašant ar perrašant matavimų rezultatus gali pasitaikyti klaidų. Vis dėlto būna ir nepagrįstų trofėjų savininkų prieštaravimų. Pavyzdžiui, jeigu rago atauga nepatenka į nė vieną minėtą kategoriją, ekspertai ir permatavę neįskaitys jos kaip šakos, kad ir koks nepatenkintas būtų trofėjaus savininkas.

Spalvos gerinimas
Vienintelės leidžiamos „manipuliacijos“, neturinčios įtakos ekspertų sprendimui, yra spalvos atnaujinimo priemonės. Dažniausiai tai kokie nors aliejai, suteikiantys ragams spindesį, bet jų nenudažantys. Dažyti ragus draudžiama. Ar tauriojo elnio arba stirnino ragai dažyti, beveik visada iškart paaiškėja, nes ekspertai turi būdų tai nustatyti. Jeigu paaiškėja, kad medžiotojas tonavo ar dažė ragus, už spalvą negaus nė vieno taško. Jeigu medžiotojui labai norisi ragus dažyti, patariama palaukti, kol trofėjus bus įvertintas.

Diskvalifikacija 
Dažniausiai pasitaikantis dalykas – trofėjaus mirkymas. Kad padidintų svorį, trofėjus laikomas vandenyje, bet už tai priklauso diskvalifikacija. Kaip tai nustatoma, ekspertai neatskleidžia. Būna atvejų, kai medžiotojai bando padidinti trofėjaus svorį kitokiu būdu – į kaukolę ką nors įklijuoja ar įdeda. Kartais tai būna netyčia ir tokiu atveju diskvalifikacija netaikoma. Pasakojama, kad seniau medžiotojai gręždavo į ragą skyles ir pildavo ten švino, tačiau pastaruoju metu medžiotojai tapo sąžiningesni, ir tokių pažeidimų seniai nekonstatuota.

Eksperto darbas
Pristatydamas savo trofėjų vertinti, medžiotojas pateikia asmeninę informaciją – vardą ir pavardę, nurodo trofėjaus gavimo metus ir vietą. Pasibaigus trofėjų pateikimo terminui, ekspertų komisija pasidalija komandomis ir prasideda nuodugnus vertinimo darbas. Dažniausiai komandą sudaro trys žmonės, iš kurių bent vienas yra CIC sertifikuotas vertintojas ar vyresnysis ekspertas. Konkrečių principų, pagal kuriuos sudaromos ekspertų komandos, nėra – visi turi sugebėti kokybiškai įvertinti bet kokių Lietuvoje medžiojamų gyvūnų trofėjus. Visi matavimai nedelsiant užrašomi popieriuje ar kompiuteryje, vėliau rezultatai registruojami CIC duomenų bazėje. Visi rezultatai laikomi Lietuvos medžiotojų organizacijų duomenų bazėse, pavyzdžiui, LMŽD svetainėje galima rasti visų parodų katalogus.

Akvariumas ir slankmatis. Matavimo instrumentai 
Tarp ekspertų instrumentų yra ne daugiau kaip 5 mm pločio metalinė ar plastikinė ruletė. Platesnė būti negali, nes tai paveiktų trofėjų matavimo rezultatą. Ruletės ilgis – 1–2 m, nes pasitaiko, kai vieno metro neužtenka. Kitas instrumentas – mechaninis ar elektroninis slankmatis. Ekspertas gali turėti ir poros rūšių svarstykles – didesnes tauriojo elnio trofėjams sverti, mažesnes – stirninų. Didesnių svarstyklių tikslumas – iki 10 g, mažesnių – iki 1 g. Akvariumo ar kitos talpos reikia stirnino ragų tūriui nustatyti. Mažos stirnino trofėjaus svarstyklės pritvirtinamos virš vandens rezervuaro. Pats trofėjus pakabinamas prie svarstyklių ir atsargiai įmerkiamas į vandenį iki rožių apačios. Taip galima apskaičiuoti trofėjaus tūrį, kuris yra vienas svarbiausių stirnino ragų vertinimo kriterijų. Vertinant briedžio ragus reikia ir balto popieriaus lapo bei kreidos, kuria daromos žymos nustatant šakų pagrindus ir įvairius atskaitos taškus. Kreida labai patogi, nes ją lengva nuvalyti ir ji nepaveikia trofėjaus būklės. Vertinant šerno iltis naudojamas šablonas, kuriuo nustatomas ilčių formos taisyklingumas.

Trofėjų pateikimo gudrybės
Jeigu pasisekė gauti elnio, stirnino ar danieliaus ragus, jie turi būti lengvai nuimami nuo lentelės ir uždedami atgal, antraip bus neįmanoma jų įvertinti. Negalima naudoti tokių varžtų, kurie nuėmus lentelę lieka kaukolėje, nes tada svarstyklių rodikliai bus neobjektyvūs. Ruošiant stirnino trofėjų vertėtų pakentėti ir jo nepjaustyti. Palikus visą viršutinį žandikaulį su dantimis, galima tikėtis gauti šiek tiek daugiau taškų. Jeigu visas trofėjus paliekamas nepjaustytas, iš elnio trofėjaus svorio atimama 700 g, iš stirnino – 90 g (vidutinis standartiškai nupjautos viršutinio žandikaulio dalies svoris). Standartinis pjovimas – nuo kaukolės pagrindo per akies ertmės vidurį į nosies pagrindą. Tokiu atveju nieko neatimama. Jeigu nupjauti tik viršutinio žandikaulio dantys, iš elnio trofėjaus svorio atimama 500 g, stirnino – 65 g. Nepamirškime pagarbos trofėjui ir ekspertams – pateikiamas objektas turi būti tvarkingai apdorotas ir paruoštas. Aišku, kad pamatavus gana dažnai reikia plauti rankas, be to, nedera pateikti ne iki galo nuvalytų kaukolių su dvėsena smirdinčiais smegenų likučiais. Tokių trofėjų išvaizda nėra pati geriausia ir susidaro įspūdis, kad medžiotojas negerbia savo trofėjaus. Vizualaus pateikimo reikalavimų ekspertai neturi, nes jie nedaro įtakos vertinimui.

Informacijos šaltiniai: www.miske.lt ir žurnalas “Medžioklė”