BAUDŲ UŽ MEDŽIOKLĖS TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS NEADEKVATUMAS
Diskusijos apie baudų už medžioklės taisyklių pažeidimus neadekvatumą vyksta jau senai. Kalbama, kad kai kurie momentai turi būti peržiūrimi, nes yra neadekvatūs atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes. Kaip bebūtų gaila, tačiau kalbos nepasiekia atsakingų asmenų aplinkos ministerijoje, o už tai turi mokėti paprasti žmonės.
Vienas paskutinių atvejų, buvo apie tai kaip medžiotojas Šalčininkų rajone per klaidą sumedžiojo šaukštasnapės anties jauniklį. Šaukštasnapė antis yra įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.
Už padarytą Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą asmeniui buvo surašytas protokolas, jam gresia bauda nuo 800 iki 1800 eurų, teisės medžioti atėmimas nuo 1 iki 5 metų bei pažeidimo padarymo įrankio, t. y. medžioklinio šautuvo, konfiskavimas. Taip pat asmuo turės atlyginti Lietuvos saugomoms rūšims padarytą žalą, kuri siekia kiek daugiau nei 340 eurų.
Šiais metais dryžgalvė kryklė ir rudgalvė antis įtrauktos į raudonąją knygą, nors tai yra vienos labiausiai paplitusios antys po didžiosios anties Lietuvoje.
Kaimyninės šalys jas intensyviai medžioja, mums uždraudžiama, motyvuojant įtraukimu į raudonąją knygą. Rudenį medžiojant krykles, išsišėrusius suaugusius paukščius ir jauniklius, rudgalvę kryklę ir dryžgalvę kryklę galima atskirti tik atidžiai apžiūrėjus sparno veidrodėlius, skrendančio paukščio atskirti neįmanoma!
Pagal mūsų medžioklės terminus, kaip mes pradedame medžioti, kryklių migracija jau būna įpusėjusi ir „lietuviškos“ kryklės jau būna Lenkijoje, kur yra sėkmingai medžiojamos Lenkijos kolegų.
Paklausėme aplinkos ministerijos kokiu pagrindu minėtieji paukščiau buvo įtraukti į raudonąją knyga ir gavome atsakymą, kad už rūšių įtraukimą į raudonąją knygą yra atsakinga Lietuvos raudonosios knygos komisija.
Aplinkos ministerija, tvirtindama saugomų rūšių sąrašą, atsižvelgė į aplinkos ministerijos ir valstybinio mokslinio instituto gamtos tyrimų centro kartu su Lietuvos ornitologų draugija pasirašytą sutartį Nr. VPS-2017-16-AARP, ir Lietuvos raudonosios knygos komisijos siūlymą.
„Neturime duomenų, kad dryžgalvė kryklė ir rudgalvė antis šiai dienai yra labiausiai paplitusios antys po didžiosios anties Lietuvoje – jeigu turite kitų duomenų dėl dryžgalvės kryklės ir rudgalvės anties būklės Lietuvoje, prašome šią informaciją pateikti Aplinkos ministerijai ir gavę ją, kreipsimės į Lietuvos raudonosios knygos komisiją su prašymu įvertinti Jūsų pateiktą medžiagą dėl šių ančių rūšių būklės šalyje.“
Paklausėme aplinkos ministerijos kaip atpažinti skrendančią rudgalvę kryklę nuo dryžgalvės kryklės, kad per klaidą nesumedžioti paukščio įtraukto į raudonąją knygą? Mums buvo atsakyta, kad aplinkos ministerija negali atsakyti į šį klausimą, o medžiotojai turi patys žinoti kaip tai padaryti.
Brakonieriai nušovę elnią be medžioklės lapo, svetimuose medžioklės plotuose, sulauks lygiai tokių pačių baudų kaip jūs netyčia sumedžiojęs dryžgalvę kryklę, tik jam bus paskaičiuota didesnė žala gamtai. Iš jūsų bus konfiskuoti ginklai, atimta teisė medžioti, skirta bauda ir gal būt konfiskuota transporto priemonė.
Visa šita situacija skamba kaip vienas didelis nesusipratimas, kurio iš viso neturėjo būti. Yra daugiau niuansų dėl baudų už medžioklės taisyklių pažeidimus neadekvatumą ir jos turi būti sprendžiamas kaip galima greičiau. Tikėsimės, kad atsakingos institucijos imsis tikrai aktualių klausimų, anot kaitalioję medžioklės lapą tuo pačiu dar labiau spausdami medžiotojus į kampą.
„Miske.lt“
Deividas Staponkus
Straipsnis Deivido Staponkaus iš miske.lt